Talentų paieškos

Kri­ti­ka ver­čia to­bu­lė­ti

Kel­miš­kis Ma­rius, bai­gęs est­ra­dos me­no stu­di­jas Šiau­lių uni­ver­si­te­te, Lie­tu­vos ta­len­tų kon­kur­se at­sklei­dė ma­gi­jos triu­kus. „La­biau ga­lė­tų peik­ti da­ly­vius ko­mi­si­jos na­riai ne­gu gir­ti, nes gir­ti ga­li ir ma­ma na­muo­se. Kas iš to, kad pa­sa­ko tik blo­gus da­ly­kus. Ta­da ir su­si­mąs­tai, ar ne­rei­kė­tų ką nors pa­keis­ti, o gal iš­vis vie­ną ar ki­tą da­ly­ką iš pa­si­ro­dy­mo iš­mes­ti. Man ne­pa­si­se­kė, nes ko­mi­si­jos na­riai ne­pa­sa­ky­da­vo nie­ko įdo­maus, tik pa­gir­da­vo. Tie­sa, šiais me­tais pel­niau vie­ną „ne“, bet neatsk­lei­dė prie­žas­ties“, – pa­sa­ko­jo vai­ki­nas.

Šiuo me­tu Ma­rius dir­ba Gruz­džių kul­tū­ros na­muo­se me­no va­do­vu ir pa­ts ste­bi vai­kų ta­len­tus.

Vie­na vy­riau­sių

„Į „Ta­len­tus“ pa­te­kau neat­si­tik­ti­nai, – pa­sa­ko­ja Kris­ti­na Kup­ry­tė. – Tie­siog drau­gai vis kar­to­jo, kad la­bai gai­la, jog ne­ten­ka iš­girs­ti per te­le­vi­zi­ją, kaip nuo­sta­biai ga­li skam­bė­ti so­li­nės kank­lės ir kad yra daug žmo­nių, ku­rie ne­ži­no, jog kank­lės ga­li skam­bė­ti ne­pras­čiau už ar­fą ar ko­kį nors ki­tą so­li­nį sty­gi­nį inst­ru­men­tą, gal­vo­ja, kad jos tin­ka tik liau­dies dai­noms pri­tar­ti. Iš tų dis­ku­si­jų iš­si­vys­tė min­tis – rei­kia da­ly­vau­ti „Ta­len­tuo­se“, kad kuo dau­giau Lie­tu­vos žmo­nių iš­girs­tų kank­les.“

Tie­sa, mer­gi­na dve­jo­jo, nes šia­me pro­jek­te di­džio­ji da­lis da­ly­vių – moks­lei­viai ir stu­den­tai. „Keis­tai jau­tie­si, kai esi vie­na vy­riau­sių, jau bai­gu­si moks­lus, ta­čiau be ga­lo ma­lo­nu ma­ty­ti tiek gra­žaus, švie­saus jau­ni­mo. Ma­nau, kad to­kie pro­jek­tai vi­sa­da at­ran­da nau­jų ta­len­tų. Na, o man pa­čiai jau pa­vy­ko su­do­min­ti ko­mi­si­ją, to­dėl teks da­ly­vau­ti pus­fi­na­ly­je. Da­bar įdo­mu, ko­kia bus žiū­ro­vų ir klau­sy­to­jų na­muo­se reak­ci­ja, ar jie bal­suos už kank­lių mu­zi­ką“, – svars­to kank­li­nin­kė, ku­rios kon­cer­tai už­sie­ny­je su­trau­kia daug klau­sy­to­jų, atei­nan­čių ne tik pa­si­klau­sy­ti kank­lių mu­zi­kos, bet ir jų pa­čiu­pi­nė­ti.

Kris­ti­nos mu­zi­ki­nė kar­je­ra pra­si­dė­jo Šiau­lių mies­to vai­kų mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, ku­rio­je sa­vo ži­nias da­bar ji per­duo­da vai­kams. „Ga­bu­mai la­biau iš­ryš­kė­ja ruo­šian­tis kon­kur­sams ar kon­cer­tams, ta­da vi­sa­da rei­kia la­biau pa­si­temp­ti, pa­ro­dy­ti, ką ge­bi. Ta­da yra konk­re­tus tiks­las, to­dėl ir da­bar, mo­ky­da­ma vai­kus, vis ska­ti­nu juos da­ly­vau­ti kon­cer­tuo­se, kon­kur­suo­se. Vi­sa­da ma­lo­nu siek­ti tiks­lo“, – pa­sa­ko­ja Kris­ti­na Kup­ry­tė.

Pak­laus­ta apie ta­len­tų pro­jek­tų nau­dą, Kris­ti­na ne­bu­vo la­bai en­tu­zias­tin­ga: „Kai ma­tau vai­kus to­kiuo­se pro­jek­tuo­se, man ne­ra­mu. Juk vie­nas ar ke­li neat­sar­gūs ko­mi­si­jos žo­džiai ga­li tu­rė­ti įta­kos to­les­niam vai­ko gy­ve­ni­mui. Suau­gu­sie­ji ki­taip rea­guo­ja į kri­ti­ką. Tur­būt pa­ts ge­riau­sias pa­si­ro­dy­mas yra ar­ti­mie­siems, drau­gams – tiems, ku­rie atei­na į ta­vo kon­cer­tus nu­si­tei­kę tei­gia­mai ir prii­ma at­vi­ra šir­di­mi.“

Dvy­li­ka­me­tė Kris­ti­nos mo­ki­nė Emi­li­ja Bu­čins­kai­tė daž­niau­siai kon­cer­tuo­ja mo­kyk­los ren­gi­niuo­se. „Gro­ju sa­vo ma­lo­nu­mui, – pa­klaus­ta, ar no­rė­tų da­ly­vau­ti ta­len­tų kon­kur­se, at­sa­kė mer­gai­tė. – Kank­lės man tik­rai neat­si­bos­ta! Ga­lė­čiau tik gro­ti!“ Pa­si­rink­ti kank­les Emi­li­ją pa­stū­mė­jo ma­ma ir šiuo pa­si­rin­ki­mu mer­gai­tė la­bai džiau­gia­si, bet da­ly­vau­ti ta­len­tų šou bent jau kol kas ne­si­ryž­tų.

No­rin­tiems – vis­kas įma­no­ma

Rad­vi­liš­kio kul­tū­ros na­mų kul­tū­ri­nės veik­los va­dy­bi­nin­kė Vi­li­ja Sluc­ku­tė pa­sa­ko­jo, kad no­rin­tiems pa­si­reikš­ti vi­sa­da su­da­ro­mos ga­li­my­bės. Kul­tū­ros na­muo­se gy­vuo­ja ne­ma­žai ko­lek­ty­vų – šo­kių, folk­lo­ro gru­pės ir ki­ti, to­dėl yra ga­li­my­bė pa­si­ro­dy­ti da­ly­vau­jant bend­ruo­me­nės ren­gi­niuo­se ir ki­tur.

Tuo tar­pu žmo­nių nuo­mo­nė apie te­le­vi­zi­nius ta­len­tus, pa­sak V. Sluc­ku­tės, yra la­bai įvai­ri. Kal­ba­ma, kad į te­le­vi­zi­ją ei­na­ma dėl įvai­rių prie­žas­čių. „Ži­no­ma, tai vie­na iš ga­li­my­bių pa­si­ro­dy­ti“, – ma­no V. Sluc­ku­tė.

Ką ma­no pro­fe­sio­na­lai?

„Lie­tu­vos ta­len­tai“ kaip kon­kur­sas, ma­nau, yra tik­rai la­bai ge­ras bū­das pa­si­ro­dy­ti. Ta­len­tai bū­na pa­ste­bė­ti, o tai svar­biau­sia“, – sa­ko dai­ni­nin­kas, „Lie­tu­vos ta­len­tų“ ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos na­rys Ma­ri­jo­nas Mi­ku­ta­vi­čius.

Pa­sak dai­ni­nin­ko, ver­ti­nant ta­len­tus ko­mi­si­jos nuo­mo­nė daž­nai iš­si­ski­ria. Be to, ir pa­tys da­ly­viai kar­tais pyks­ta, ver­kia ir jau­čia­si neį­ver­tin­ti, ma­no, kad jie yra ta­len­tin­ges­ni, ne­gu ko­mi­si­jai at­ro­do, kad ko­mi­si­ja jų ta­len­to neįž­vel­gė.

„Ver­tin­da­mi vai­kus, el­gia­mės la­bai at­sar­giai ir disk­re­tiš­kai. Jei­gu neįž­vel­gia­me ta­len­to, sten­gia­mės net ne­sa­ky­ti žo­džio „ne“, tie­siog pa­kvie­čia­me to­liau ug­dy­ti sa­vo ta­len­tą ir da­ly­vau­ti ki­tais me­tais“, – tei­gė m. Mi­ku­ta­vi­čius.

Kal­bant apie suau­gu­siuo­sius, anot m. Mi­ku­ta­vi­čiaus, tai kiek­vie­nas suau­gęs žmo­gus at­sa­ko už sa­vo poel­gius. Jei­gu li­pa ant sce­nos, va­di­na­si, no­ri, kad jį įver­tin­tų, to­dėl pa­sa­ko­ma tie­sa.