Kas jūs - "pelėda" ar "vieversys"?
„Pelėdos“ lengvai gali gyventi naktinį gyvenimą, o „vieversiams“ po kelių naktinėjimų reikia gerai pailsėti.
Krystyna WOJCIECHOWSKA nuotr.
Žmonių skirstymas į „pelėdas“ ir „vieversius“ – ne sąlyginis dalykas, o mokslinis faktas. Savo biologinių ritmų laikymasis – svarbus dvasinės ir psichinės sveikatos faktorius. Nepaisyti jų, vadinasi, sulaukti nemalonių pasekmių. Tiesa, priverstinio diskomforto, kai „pelėdoms“ tenka gyventi „vieversių“ režimu ar atvirkščiai, padarinius galima sumažinti.
Pagal biologinių ritmų tipą apie 40 proc. žmonių yra „pelėdos“, 25 proc. – „vieversiai“, kiti 30-35 proc. – „balandžiai“,
t. y. aritmikai, mokantys miegoti, kai galima, ir dirbti, kai reikia. Pakeisti to praktiškai neįmanoma – biologiniai ritmai yra nulemti genetikos ir beveik nepasiduoda koreguojami.
„Vieversiai“ – nekonfliktiški, neretai nepasitikintys savimi, mėgstantys ramią aplinką, dažnai užsidarę žmonės. Darbo režimo arba gyvenimo stiliaus pakeitimas jiems – skausmingas procesas, nes yra gana konservatyvūs. Linkę į endokrinines ir širdies bei kraujagyslių ligas, diabetą, podagrą ir reumatizmą, užtat slogą, gripą ir kitas peršalimo ligas įveikia greitai.
„Pelėdos“ lengviau žvelgia į nesėkmes, mažiau panikuoja ir nebijo išgyvenimų. Atsparesnės stresui, nors ir linkusios sirgti galybe ligų. Išskiria 1,5 karto daugiau hormonų negu „vieversiai“, tačiau dopingas, kurio dėka jos gali gyventi naktinį gyvenimą, nelieka be pėdsakų – labiau sergama skrandžio opomis ir hipertonija. Vyrus „pelėdas“ infarktai ištinka vakare, tiesa, du kartus dažniau negu „vieversius“.
„Pelėdų“ šeimose „vieversių“ gimsta rečiau, o štai „vieversių“ šeimose – atvirkščiai. Kai kurie mokslininkai mano, kad „pelėdos“ ar „vieversio“ gimimas priklauso nuo metų laiko, kai vystėsi vaisius. Jeigu pirmieji trys nėštumo mėnesiai praėjo žiemą, gims „pelėda“, jeigu vasarą – „vieversys“.
Jeigu „pelėda“ gyvena „vieversio“ ritmu
„Vieversiams“ nubusti ir atsikelti – vieni juokai. Tik nubudę jie gali kibti į darbą arba imtis ruošos. Jie linkę iš ryto įsijungti televizorių, palįsti po šaltu dušu, mankštintis. Visa tai dar labiau tonizuoja ir taip ankstyvai veiklai pasirengusį organizmą. Nubunda „vieversiai“ be žadintuvo ir išsiruošia į darbą nepamalonindami savęs kava, todėl patarimai, kaip tinkamai nubusti, labiau skirti „pelėdoms“ – būtent toms, kurios, užuot miegojusios iki pusiaudienio, priverstos kasdien anksti keltis.
„Pelėdoms“ palengvinti nubudimo procesą galima paprastai – sugrįžti realybėn gali padėti „švelnus“ žadintuvas, skambantis ne greta, o gretimame kambaryje. Japonai apskritai išrado žadintuvą, kuris reikiamu metu paskleidžia kokį nors gėlės aromatą – pamažu stiprėjantis kvapas pažadina greičiau negu ausį rėžiantis signalas.
Švelniai nubusti gali padėti ir muzikos grotuvas, pusvalandį negarsiai grojantis jūsų pasirinktą melodiją. Vienintelė sąlyga – nelikti lovoje „dar minutėlę“, o nedelsiant palįsti po kontrastiniu dušu, pasičiupus energinį gėrimą (šaukštas medaus ir pusė stiklinės citrinos sulčių stiklinei verdančio vandens).
Po vandens procedūrų – puodelis kavos (jeigu ją geriate) ir stiklinė greipfrutų sulčių. Naudinga įtraukti į nubudimo procesą aromatus, pvz., pušų kvapas pašalina rytinį stresą, apelsino – pagerina smegenų kraujotaką.
Tas pačias procedūras, pradėdami dušu, gali atlikti „vieversiai“, kai tenka dirbti vėlai.
Meniu
Rytais „pelėdų“ laukia dar vienas stresas – būtinybė pusryčiauti. Pusryčių turinys akivaizdžiai demonstruoja jų priklausomybę atitinkamam tipui. „Vieversiai“ pirmenybę teikia avižinei ar kitokiai košei, kiaušinienei, sūriui, dešrelėms. „Pelėdų“ lėkštės atrodo kur kas kukliau: vaisiai, jogurtas su dribsniais, bandelės, blynelis. „Pelėdos“ negali praryti nė kąsnelio, prieš tai neatsipeikėjusios.
Rytines gastronomines aistras galima pagrįsti moksliškai. „Pelėdų“ skrandžiai nubunda tik praėjus porai valandų atsikėlus. Energingieji „vieversiai“ jau nuo ankstaus ryto pasirengę bet kokiems gastronominiams žygdarbiams.
Ką valgyti „pelėdoms“? Nubudusioms joms rekomenduojama išgerti stiklinę mineralinio vandens, kad „pažadintų“ skrandį ir išvaduotų jį nuo per naktį susikaupusių šlakų. Galima išgerti ir stiklinę greipfrutų ar obuolių sulčių arba suvalgyti vaisių salotų, nes bet kokio pavidalo vaisiai stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą. „Pelėdoms“ tinka kava, tik ne tirpi. Pusryčiams – jokių baltymų. Geriau rinktis rūgštaus pieno produktus, pvz., jogurtą su kviečių gemalais ar kukurūzų dribsniais. Po 2-3 valandų pusryčius galima pakartoti – valgyti vaisių, kepinių, šokolado, medaus, atsigerti kavos. Pietums tiks jau baltyminiai produktai, ypač mėsa. Nuo 17 iki 19 val. – žalia arbata su džiovintais vaisiais. Vakarienei tinka baltyminis maistas, ypač rekomenduotina žuvis su daržovėmis, sūris. Naktinio žvalumo metu galima pastiprinti organizmą angliavandeniais: ledais, šokoladu.
„Pelėdoms“ rytą reikia vitamino A, kad geriau matytų, nes darbovietėse tamsiuoju metų laiku paprastai tenka įsijungti dirbtinę šviesą, kuri vargina akis. Kūno žvalumui būtinas vitaminas C, o darbingumui padidinti ir medžiagų apykaitai pagreitinti – B grupės vitaminai. Gera priemonė būti žvaliam – ženšenis, o štai kalcio ir magnio preparatus pravartu išgerti likus pusvalandžiui iki miego – jie padės nesikankinti dėl įsiaudrinusios nervų sistemos.
Ką valgyti „vieversiams“? Jeigu jie nuo pat ankstaus ryto geria kavą, ji greitai įaudrina organizmą, tačiau nuo kavos taip pat sparčiai pavargstama ir sumažėja darbingumas. Geriau išgerti žaliosios arbatos – ji tonizuoja, bet neįtempia nervų sistemos. Pusryčiams tinka sūris, varškė, kiaušinienė (geriau iš putpelių kiaušinių, nes vištų kiaušinių baltymuose esama daug avidino – medžiagos, pabloginančios odos būklę). Antrieji pusryčiai gali būti gausūs angliavandenių, tiks bet kokia košė. Pietus „vieversiams“ geriau valgyti 13-14 val. Galima valgyti viską. Vakarienei rekomenduotini angliavandeniai, pvz., kruopų košė su daržovėmis, iš saldumynų – šokoladas arba medus. Priežasčių, kodėl reikia valgyti angliavandenių gausų maistą, yra dvi – baltymai ilgai virškinami, o angliavandeniai padeda gaminti serotoniną, padedantį užmigti. Juk jums jau greitai į lovą!
„Vieversiams“ rytą rekomenduojama gerti kalcio, magnio preparatų ir vitamino C, kad galėtų racionaliai paskirstyti jėgas dienai. Po pietų tiktų eleuterokoko preparatai. B grupės vitaminai rekomenduotini po vakarienės.
Sportas
„Pelėdoms“ geriau rytą nesportuoti – nauda iš tokių pratimų abejotina. Geriau pabėgioti pusiaudienį, tačiau optimaliausias laikas sportuoti – nuo 19 iki 23 val. Būtent tuo metu galima pasiekti pageidaujamų rezultatų, norint pakoreguoti figūrą ar atsikratyti antsvorio.
„Vieversiams“ geriau treniruotis rytą, būtent todėl jie yra pirmieji sporto klubų lankytojai. Dieną jiems rekomenduojami jėgos pratimai, vakare – plaukiojimas ar pasivaikščiojimas.
Apie prarastą laiką
Daugelis mokslininkų mano, kad laikas paromis suskirstytas neteisingai. Realiai asmeninė žmogaus para gali trukti ir 24, ir 28, ir netgi 30 valandų. 60 proc. žmonių biologinė para yra ilgesnė už visuotinai priimtą lygiai viena valanda, t. y. siekia 25 val.
Sezoninės manipuliacijos laiku tik sukelia painiavos. Kai tik mes pasukame laikrodžių rodykles valanda atgal, „pelėdoms“ palengvėja. Užtat „vieversiams“, įpratusiems keltis anksti, žiemos laikas yra nepatogus. Tiesa, sveikiems žmonėms laikrodžio rodyklių sukinėjimas nesukelia problemų – organizmas prisitaiko prie naujo grafiko be rimtesnių pasekmių per 2-3 paras.
