Ie­va Nar­ku­tė: „Bū­ti už­gož­tam sa­vo kū­ri­nio – sma­gu“3

Dai­ną iš­pla­ti­no ir kli­pą su­kū­rė ne­pa­žįs­ta­mi ger­bė­jai

Dvi­de­šimt ket­ve­rių me­tų Ie­va Nar­ku­tė – Vil­niaus uni­ver­si­te­to ma­gist­ran­tė. Mer­gi­na krem­ta psi­cho­lo­gi­jos ži­nias ir sa­ko, kad jai itin pa­tin­ka kur­ti dai­nas apie žmo­gaus iš­gy­ve­ni­mus, jaus­mus, nuo­jau­tas, ap­skri­tai ji my­li žmo­nes. „Gal to­dėl ir psi­cho­lo­gi­jos stu­di­jas pa­si­rin­kau. Žmo­nės pa­ten­ka į įvai­rias si­tua­ci­jas, ma­nau, kad apie kiek­vie­ną pa­tir­tą iš­gy­ve­ni­mą ga­li­ma dai­nuo­ti. Sun­ku su­ras­ti tą ma­no kū­ry­bą api­bū­di­nan­tį būd­var­dį, esu at­vi­ra in­terp­re­ta­ci­joms“, – sa­ko Ie­va.

J. Ja­no­nio gim­na­zi­ją ir mu­zi­kos mo­kyk­lą bai­gu­si mer­gi­na au­go šiau­lie­čių mu­zi­kan­tų šei­mo­je. Jos ma­ma yra mu­zi­ko­lo­gė, o tė­tis – chor­ve­dys. Mer­gi­na gro­ja pia­ni­nu, o kur­ti ir dai­nuo­ti pra­dė­jo bū­da­ma maž­daug ke­tu­rio­li­kos.

Sa­vo dai­nas pla­ti­no in­ter­ne­to po­rta­le, ku­ria­me kū­ry­ba da­li­ja­si pra­de­dan­tys kū­rė­jai. „Iš­girs­da­vau kri­ti­kos, bet kai su­kū­riau dai­ną „Rau­do­ni va­ka­rai“, su­lau­kiau pliūps­nio tei­gia­mų įver­ti­ni­mų. Ją žmo­nės iš­syk pa­mė­go ir ėmė pla­tin­ti vie­nas ki­tam. Taip dai­na ir iš­po­pu­lia­rė­jo“, – sa­ko Ie­va.

Mer­gi­na tei­gia jo­kių vaiz­do kli­pų „Rau­do­niems va­ka­rams“ ne­kū­ru­si, ne­tal­pi­nu­si jų in­ter­ne­te. Tai pa­da­rė dai­nos ger­bė­jai, ku­rių Ie­va net ne­pa­žįs­ta. Net fil­me „Ta­das Blin­da. Pra­džia“ dai­na at­si­ra­do vi­siš­kai at­si­tik­ti­nai. Pa­sak Ie­vos, kaž­kas iš kū­ry­bi­nės gru­pės fil­muo­jant pa­lei­do jos dai­ną ir bu­vo nu­spręs­ta, kad bū­tent „Rau­do­ni va­ka­rai“ taps gar­so ta­ke­liu.

„Jie ma­ne su­si­ra­do ir abi­pu­siu su­ta­ri­mu, ten­ki­nant abi pu­ses, ma­no dai­na skam­ba fil­me. Iš­ties džiau­giuo­si. Jei pa­ti bū­čiau sa­vo dai­ną pri­sta­ti­nė­ju­si, var­giai bū­čiau pa­sie­ku­si tiek, kiek da­bar pa­sie­kiau. Ne­ma­nau, kad tie mi­li­jo­nai žmo­nių, ku­rie įver­ti­no fil­mą apie Ta­dą Blin­dą, plūs į ma­no kon­cer­tus, ta­čiau ma­nau, kad tie, ku­rie at­krei­pė į dai­ną dė­me­sį, at­vyks pa­klau­sy­ti ma­no so­lo kon­cer­tų“, – sa­ko mer­gi­na.

O kas yra gar­ses­nis – Ie­va Nar­ku­tė ar „Rau­do­ni va­ka­rai“? Ką la­biau ži­no klau­sy­to­jai – kū­rė­ją ar dai­ną? „Jei žmo­nės ži­no dai­ną, ži­no ir Nar­ku­tę. Ži­no­ma, dai­na šiek tiek Nar­ku­tę už­go­žė, ta­čiau bū­ti už­gož­tai sa­vo kū­ri­nio – sma­gu. Bū­tų blo­gai, jei ma­ne už­gož­tų, pa­vyz­džiui, plau­kų spal­va“, – nu­si­juo­kia pa­šne­ko­vė.

Kū­ry­bai aka­de­mi­nių stu­di­jų ne­rei­kia

Stu­di­juo­da­ma Vil­niu­je, Ie­va atė­jo mu­zi­kuo­ti į Mo­ky­to­jų na­mus, kur ją pa­ste­bė­jo Ge­di­mi­nas Stor­pirš­tis ir Ve­ro­ni­ka Po­vi­lio­nie­nė. Jie ėmė mer­gi­ną glo­bo­ti, mo­kė, su­tei­kė pro­gų ir vie­tų kon­cer­tuo­ti. Re­zul­ta­tas pra­no­ko Ie­vos lū­kes­čius – at­li­kė­ja ta­po Sau­liaus My­ko­lai­čio var­do no­mi­na­ci­jos „2007 me­tų se­zo­no at­ra­di­mas“ lau­rea­te.

Pa­ma­žu at­si­ra­do va­dy­bi­nin­kai, mu­zi­kos gru­pė ir Ie­va ėmė reng­ti kon­cer­tus – per­nai su gru­pe su­ren­gė so­lo kon­cer­tą

Šv. Kot­ry­nos baž­ny­čio­je, „ap­šil­dė“ Ma­ri­jo­no Mi­ku­ta­vi­čiaus kon­cer­tą. „Va­dy­bi­nin­kai pa­leng­vi­no ma­no gy­ve­ni­mą, mu­zi­kos gru­pė iš­plė­tė ga­li­my­bes. Me­tus re­pe­ta­vo­me rū­siuo­se, daug dai­nų, aran­žuo­tų gru­pei, da­bar skam­ba ki­taip. Bu­vo­me ne­ma­to­mi, bet da­bar ke­ti­na­me reng­ti kon­cer­tus“, – sa­ko ji.

Da­bar I. Nar­ku­tę ga­li­ma pa­va­din­ti vie­na ryš­kiau­sių dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos at­sto­vių Lie­tu­vo­je. Anot kri­ti­kų, jos kū­ry­bą ga­li­mą api­bū­din­ti kaip il­ge­sin­gų jau­se­nų per­kė­li­mą į gai­dų są­siu­vi­nius, klau­sy­to­jų min­tis ir na­mus. Sub­ti­lu­mas, gra­žus liū­de­sys ar pa­pras­čiau­sia skaid­ri ra­my­bė au­to­rės kū­ry­bo­je uži­ma ypa­tin­gą vie­tą.

Ie­va sa­ko, kad jai nie­ka­da ne­ki­lo min­čių sto­ti į Mu­zi­kos aka­de­mi­ją, nes ji ne­no­ri, kad mu­zi­ka bū­tų jos dar­bas. „Kū­ry­bai tik­rai ne­rei­kia aka­de­mi­nių stu­di­jų. Ne­ma­nau, kad mu­zi­ka yra ir ma­no po­mė­gis – tai per silp­nas žo­dis. Mu­zi­ka jau yra ma­no gy­ve­ni­mo bū­das“, – sa­ko Ie­va.