E. Bar­tu­lis: „Liū­de­sys ne­su­de­ri­na­mas su krikš­čio­ny­be ir ti­kė­ji­mu“4

Va­sa­rio 22-ąją bus mi­ni­ma Pe­le­nų die­na. Šią die­ną baž­ny­čio­se bū­da­vo šven­ti­na­mi pe­le­nai, su­de­gi­nus praė­ju­sių me­tų ver­bas. Nuo šios die­nos pra­si­de­da ga­vė­nios pe­rio­das, kai ne­ga­li­ma val­gy­ti mė­sos. Jis trun­ka iki pat Ve­ly­kų.

Pe­le­nų die­nos iš­va­ka­rė­se, va­sa­rio 21-ąją, Šiau­lių vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis ir pa­kvies žiū­ro­vus „S plius“ lai­do­je „Ti­kė­ji­mo rit­mu“ iš­girs­ti apie Pe­le­nų die­nos pra­smę.

Pa­sak vys­ku­po, į jį ne kar­tą krei­pė­si ti­kin­tie­ji, pra­šy­da­mi pa­pa­sa­ko­ti apie vie­ną ar ki­tą tra­di­ci­ją, at­skleis­ti tik­rą­ją vie­nos ar ki­tos krikš­čio­nių šven­tės pra­smę. „Ypač jau­ni­mas ne­re­tai pa­vir­šu­ti­niš­kai su­si­pa­ži­nęs su tra­di­ci­jo­mis, šven­tė­mis, tad no­ri­si tas ži­no­ji­mo du­ris pra­ver­ti. Vy­res­niems žmo­nės tur­būt taip pat rei­kia kai ku­riuos da­ly­kus pri­min­ti“, – sa­ko jis.

Sa­vo lai­do­se E. Bar­tu­lis ža­da pa­pa­sa­ko­ti ne tik apie itin ži­no­mas ir vi­suo­ti­nai šven­čia­mas ka­ta­li­kų šven­tes. Vys­ku­pas kal­bės ir apie reikš­min­gas ti­kin­čia­jam da­tas, pvz., Di­dį­jį penk­ta­die­nį, šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį. Bus pa­sa­ko­ja­ma, kuo itin svar­bios trys die­nos iki šv. Ve­ly­kų, kuo reikš­min­ga Kris­taus žen­gi­mo į dan­gų šven­tė, kas yra Sek­mi­nės, De­vin­ti­nės, kas yra šv. Sak­ra­men­tas, Die­vo Kris­taus kū­no šven­tė ir kt.

Ra­tas ap­si­suks ir ateis Kū­čios, šv. Ka­lė­dos, tad žiū­ro­vams bus pri­min­ta tik­ro­ji šven­tės es­mė. Bus kal­ba­ma, ką ga­li­ma val­gy­ti prie Kū­čių sta­lo, pri­si­min­ta Tri­jų ka­ra­lių šven­tė, per ku­rią Šiau­liuo­se šven­čia­ma vys­ku­pi­jos ini­ci­juo­ta Šei­mų šven­tė.

E. Bar­tu­lis sa­ko itin be­si­džiau­gian­tis, kad žmo­nės są­mo­nin­gė­ja ir ima ki­taip žiū­rė­ti į ka­ta­li­kiš­kas tra­di­ci­jas, įžvel­gia jo­se tik­rą­ją pra­smę. Štai Šv. Va­len­ti­no die­ną vys­ku­pas pra­lei­do Kau­ne, kur vy­ko per dvy­li­ka tūks­tan­čių žiū­ro­vų su­bū­ru­si šven­tė „Mei­lė ku­ria šei­mą“. Įs­pū­din­go kon­cer­to me­tu į sce­ną kvies­ti įvai­rių pro­fe­si­jų at­sto­vai, dva­si­nin­kai, kal­bė­ta apie mei­lę – vi­sa ko pa­ma­tą, apie es­mi­nes gy­ve­ni­mo ver­ty­bes.

„Tas ren­gi­nys pra­no­ko lū­kes­čius, bu­vo la­bai šil­tas ir dva­sin­gas. Iš­ties la­bai svar­bu, kad Šv. Va­len­ti­no die­na ne­tap­tų siau­bu, ne nu­skur­din­tų ir įskau­din­tų, o su­teik­tų spar­nus. Žmo­nėms at­si­bo­do tos žiau­rios te­le­vi­zi­jos lai­dos, tie že­mi da­ly­kai. Tos bai­sin­gos lai­dos tik že­mi­na žmo­gų, jo oru­mą“, – sa­ko vys­ku­pas.

E. Bar­tu­lis su­tin­ka su nuo­mo­ne, kad ne­re­tai ka­ta­li­kas vi­suo­me­nė­je su­pran­ta­mas kaip su­si­kau­pęs, rim­tas ir net griež­tas žmo­gus, ta­čiau tai yra klai­din­ga. „Džiau­ki­tės Vieš­pa­ty­je vi­suo­met“, – to­kia fra­zė net įra­šy­ta į vys­ku­pi­jos her­bą ir

E. Bar­tu­lis sa­ko, kad liū­de­sys yra ne­su­de­ri­na­mas su krikš­čio­ny­be ir ti­kė­ji­mu.

„Liū­dė­ti ga­li­ma, kai su­kly­dai, bet su­kly­du­sio­jo pri­si­kė­li­mas yra nuo­sta­bus ir džiaugs­min­gas. Iš­si­lais­vi­nęs žmo­gus tu­ri džiaug­tis. Krikš­čio­ny­bė tuo ir gra­ži, kad iš­ryš­ki­na žmo­gaus lais­vę“, – sa­ko jis.

Anot vys­ku­po, jei žmo­gus ne­ge­ba nau­do­tis sa­vo lais­ve, krikš­čio­ny­bė jam pri­me­na, kad ta lais­vė ga­li bū­ti gra­ži ir nuo­sta­bi. „Lais­vė yra ir at­sa­ko­my­bė. Ti­kė­ji­me kiek­vie­na min­tis pa­si­tar­nau­ja lais­vei su­dva­sin­ti. Vieš­pa­ties mo­ky­mai yra ne ap­ri­bo­ji­mai, o lais­vės pa­šven­ti­ni­mai“, – sa­ko jis.

E. Bar­tu­lis Vieš­pa­ties mo­ky­mą pa­grin­džia pa­vyz­džiu – at­si­sė­dęs prie pia­ni­no žmo­gus, žiū­rė­da­mas į na­tas, su­gro­ja nuo­sta­baus gro­žio kū­ri­nį. Ne­tu­rė­da­mas na­tų jis tik kaž­ką ga­li su­gro­ti. Vieš­pa­ties mo­ky­mas, kaip ir na­tos, žmo­gui su­tei­kia ga­li­my­bę pa­gro­ti nuo­sta­bų kū­ri­nį. Mo­ky­mas lais­vei su­tei­kia sko­nį ir jį su­kil­ni­na. Mo­ky­mas žmo­gui rei­ka­lin­gas ir kaip nau­do­ji­mo inst­ruk­ci­ja nau­jam įsi­gy­tam prie­tai­sui. „Inst­ruk­ci­ja rei­ka­lin­ga tam, kad ne­su­de­gin­tum sa­vo gy­ve­ni­mo“, – šyp­so­si vys­ku­pas.

Lai­dą „Ti­kė­ji­mo rit­mu“ bus ga­li­ma žiū­rė­ti ir nau­jie­nų po­rta­lo „Etap­lius.lt“ rub­ri­ko­je „ETA TV“.