Miestas: be perversmų ir "šuolių"2

Politinė valia ir šventės

Šiųmetę situaciją savivaldybėje įvardyčiau kaip normalią, darbingą.

Tiesa, rinkimų agitacijos kvėpavimas jau juntamas. Jokia paslaptis, kad pusmetį prieš rinkimus ir pusmetį po rinkimų savivaldybėje darbas apmiršta, ir tie vieneri metai "iškrenta" iš aktyvaus laikotarpio. Politinės peripetijos neturėtų sąlygoti Savivaldybės administracijos ir miestiečių gyvenimo. Gaila, kad savivaldybėje nepavyko įgyvendinti departamentinės valdymo sistemos, tai yra, kad savivaldybės darbas kuo mažiau priklausytų nuo valdžios pasikeitimo. Manau, kad tai tik laiko klausimas, nes didžiosiose savivaldybėse - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje - departamentinė struktūra jau yra. Tokia sistema užtikrina daug geresnį darbų, projektų tęstinumą. Tai - darbas naujos kadencijos valdžiai.

Dabar ruošiamės miesto šventei. Šiais metais ją švęsime rugsėjo 10-11 dienomis. Jau keletas metų ją rengiame anksčiau, ne rugsėjo pabaigoje, kuomet iš tiesų yra miesto gimtadienis, nes norime šiltesnio oro. Kaip visada, laukiame svečių iš kitų miestų, su kuriais bendradarbiaujame. Pasirašysime bendradarbiavimo sutartį su Vokietijos Plaueno miestu, tad iš jo atvyks didesnė delegacija nei iš kitų miestų.

Tradiciškai rinksime miesto garbės pilietį. Pernai buvo pakeista jo rinkimų tvarka. Vietoj devynių žmonių komisijos, kurioje dauguma buvo politikai, garbės pilietį dabar renka 15 žmonių, kurių dauguma atstovauja bendruomenių, visuomenės interesams. Pakeista ir pati rinkimų sistema: garbės piliečiu tapti galima surinkus ne mažiau nei du trečdalius komisijos balsų.

Šiemet, jau antrus metus iš eilės, šventę organizuoja Šiaulių kultūros centras, pakviesiantis į gausybę renginių. Šventėje bus daugiau šiaulietiškų akcentų. Tikiuosi, kad AB "Gubernija" vėl suras savo vietą Šiaulių mieste. Žinoma, nesu už tai, kad būtų girtaujama, jokiu būdu neskatinu vartoti alkoholį, bet sunku įsivaizduoti, kad Panevėžio miesto šventėje būtų prekiaujama ne "Kalnapilio", o kito miesto tokios pat įmonės produkcija... Norisi, kad į miesto šventę įsitrauktų kuo daugiau Šiaulių įmonių, įstaigų ir kad kuo daugiau žmonių žygiuotų šventinėje eisenoje.

Šventės praeina, darbai lieka

Šios kadencijos Tarybos nariams dar liko dirbti pusmetį, o darbų dar turime labai daug.

Šiauliams labai svarbu, kad iš "mirties taško" pajudėjo viešojo logistikos centro projektas. Daug metų tai planavome, bet Šiauliai vis buvo braukiami iš logistikos žemėlapio. Bet dabar, kadangi geriausiai atlikome namų darbus, Šiaulių logistikos centras gali tapti Lietuvos pilotiniu projektu. Tai labai svarbus projektas, susijęs su Šiaulių oro uosto plėtra bei Industrinio parko galimybėmis.

Mieste daug projektų, įgyvendinamų Europos struktūrinių fondų lėšomis. Nemažai darbų bus baigta dar šiemet. Didžiausias jų - miesto vidinio aplinkkelio nutiesimas - Išradėjų gatvės tęsinys.

Per tuos beveik ketverius metus buvo ir įvairių ginčytinų dalykų, ir skandalų. Tačiau iš esmės darbas buvo stabilus. Valdžios pasikeitimas - visada stresas. Ne valdžiai, o miestui. Pavyzdys - mūsų kaimynas Panevėžys, kur valdžia per kadenciją keitėsi gal tris kartus. Šiemet miesto šventės tuo pačiu metu vyks ir Panevėžyje, ir Šiauliuose. Prekybines vietas šventės metu pardavėme labai greitai, neliko per dieną, o Panevėžyje prieš savaitę jos dar nebuvo išparduotos. Politiniai perversmai sutrikdo ekonominį gyvenimą.

Kaip ir kiekviename mieste, trūkumų būta, tačiau užtenka vieną kartą "nuskambėti", pavyzdžiui, už laiku nenupjautą žolę, ir sėkmingi ilgalaikiai projektai atrodo nebesvarbūs.

Auga ar atsigauna?

Užbaigėme grandiozinį projektą - sutvarkėme pėsčiųjų bulvarą. Dėl ekonominių problemų tai nebuvo lengva padaryti, bet darbai baigti, šiauliečiai bei miesto svečiai džiaugiasi. Labai norėtųsi sutvarkyti Prisikėlimo aikštę, bet dėl lėšų trūkumo to negalėjome padaryti. Tačiau ekonominio sunkmečio metu mes sugebėjome įkurti naują koncertinę įstaigą, kuri sėkmingai pagyvino miesto kultūrinį gyvenimą.

Kad Šiauliai atsigauna, plika akimi matyti. Gal kai kam taip ir neatrodo ir pesimistai mane gali kritikuoti už tokį pasakymą. Tiesa, 2006-2008 metais mane kritikavo už tai, kad Šiauliai neauga taip, kaip Vilnius ar Klaipėda. Bet mes todėl ir nekritome taip skaudžiai, kaip tie miestai, kuriuose buvo labai didelis ekonominis augimas. Ir nedarbo lygis mūsų mieste vienas mažiausių tarp didžiųjų miestų. Vystomės planingai, be jokių "pasišokinėjimų".

Vienas atsigavimo požymių - šį mėnesį Industriniame parke įsikurs dar dvi įmonės, tiesa, lietuviškos, ne užsienietiškos. Bandėme kalbėtis su užsienio ambasadomis, bet kol nėra stabilios įstatymų bazės, kol mokesčių sistema nuolat keičiasi, investuoti pas mus neskubama. Be to, pas mus brangūs energetiniai resursai, tad dėl šių priežasčių dabar žiūrima į trečiąsias šalis, o ne į ES.

Džiaugiuosi, kad visa mūsų komanda dirbo labai vieningai. Nežinau kitų atvejų, kad penkių partijų koalicija būtų buvusi tokia vieninga. Koalicinė programa, parengta po 2007-ųjų savivaldos rinkimų, beveik šimtu procentų įvykdyta. Konstruktyvi buvo ir opozicija. Jai vadovauja Justinas Sartauskas, patyręs politikas, daug metų dirbęs Savivaldybėje, tad nebuvo bereikalingų šou elementų.

Cirkas dėl kapinių

Tačiau tų šou elementų vis pažeria visuomeniniais judėjimais pasivadinusių organizacijų atstovai. Artėjant rinkimams, man norima "prikabinti" Daušiškių kapinių sklypų skandalą, o šis projektas apskųstas įvairioms instancijoms. Noriu priminti, kad naujosios kapinės nėra mano sumanymas. Ir labai keistai atrodo, kai viena grupuotė šaukia, jog labai reikia naujų kapinių, nes Ginkūnuose nebėra kur laidoti, o kita - jog Daušiškių kapinės - netinkama vieta, jog reikia atsisakyti šio projekto.

Noriu priminti, kad kapinių vietą rinko ne meras (aš tuo metu ir nebuvau meru). Šiaulių miesto tarybos nariai patvirtino architektų, laimėjusių konkursą, sprendimą, kuris buvo pristatinėjamas viešai ne kartą. Nuo tos dienos, kai kapinėms buvo patvirtinta ši vieta, deklaravau, jog į teritoriją pakliūva mano žmonos senelių žemės dalis. Ši žemė - paveldėta, o ne perkelta iš kažin kur. Į kapinių teritoriją pateko tik pusė jų turėtos žemės, kita pusė - į sanitarinę zoną, kur dėl daugybės apribojimų ji praranda savo vertę ir nėra paimama visuomenės poreikiams. Jei, oponentų teigimu, būčiau bandęs sąlygoti vietos parinkimo klausimus, argi būtų taip nutikę?

Politiniai oponentai mėgina šia istorija pasinaudoti, tačiau prokuratūra patikrino visus faktus ir nutraukė tyrimą. Manau, kad politikuotojai iki rinkimų "kabins" man Daušiškių kapinių reikalus.