Kas nutiko kaštonams?14 

Jei nebus imtasi atitinkamų priemonių prieš šalies kaštonus užpuolusią kaštoninę keršakandę, po penkerių metų, šių medžių gali nebelikti. Tačiau Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo "Aukuro" pirmininkas Darius Ramančionis ramina: "Kol kas nėra reikalo nerimauti, nes tai - kasmetinis reiškinys, tik gal šiemet šiek tiek pastebimesnis. Tai priklauso ne tik nuo kaštoninių keršakandžių, bet ir nuo oro sąlygų, kurios šiemet buvo itin permainingos, taigi palankios keršakandžiams veistis".

Kaštonų neliks po 5 metų?!

Pasak D. Ramančionio, medžių parudavimo nevertėtų vadinti stichine nelaime, nes tik pavasarį paaiškės, ar tai iš tiesų didelė problema. "Kai medžiai tikrai pradės džiūti ir neliks dešimties medžių Kaštonų alėjoje, tuomet bus galima teigti, jog tai - masinis išnykimas",- sako aplinkosauginio klubo "Aukuras" pirmininkas. Vis dėlto neatmetama ir tokia versija, jog uždelsus naikinti kaštonines keršakandes dar kelerius metus, iš Kaštonų alėjos Šiauliuose bei kitų panašių gatvių, gali likti tik prasmingas pavadinimas, o miestą puošiančius medžius teks pakeisti kitais.

D. Ramančionis nesąmonę pavadino prielaidą, jog tinkamai nepasirūpinus kaštonais, jie po penkmečio išnyks. Klubo pirmininkas neatmeta galimybės, kad tokia stichinė nelaimė galėtų atsitikti kitose šalyse, bet Lietuvai tokia grėsmė nekyla.

Aplinkosauginio klubo pirmininkas įsitikinęs, kad nešienaujama, peraugusi žolė, netvarkomi miesto želdiniai, guobų maras ir netikėtai egles užpuolusi liga gerokai didesnė miesto problema, negu kaštonus užpuolę kenkėjai.

Šiaulių universiteto (ŠU) Aplinkotyros katedros lektorė Rita Mikaliūnaitė sako, kad penketas metų nėra "ištraukti iš oro". Lektorė primena, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose XIX amžiuje kaštonai buvo išnykę, tačiau ne per penkerius, o per beveik 15 metų. Dabar, keičiantis mikroklimatui, viskas gali įvykti dvigubai greičiau.

Lektorė sako, kad pernai Šiauliuose kaštonai taip intensyviai nerudavo, tačiau šiemet mikrodrugių atakos gerokai intensyvesnės.

Kas toji kaštoninė keršakandė?

Kaštoninė keršakandė Lietuvoje atsirado 2002 metais, o nuo 2005 metų masiškai pradėjo plisti Kaune ir Vilniuje. šiuo metu šių kenkėįų yra visoje Lietuvoje. Keršųjų kandelių rūšių šalyje atpažįstama apie 90. Šie kenkėjai veisiasi pačiuose kaštonų lapuose – išgraužia takus ir deda kiaušinėlius. Drugių patelės kiaušinėlius deda įvairiose lapo vietose ir jų gali padėti iki 106 vienetų.

Paprasčiausias būdas kovoti su jais – surinkti ir sunaikinti visus nukritusius lapus. Lektorė R. Mikaliūnaitė sako, kad geriausias kaštoninių keršakandžių naikinimo būdas yra jų deginimas, tačiau taip elgtis draudžia Aplinkos apsaugos ministerija. Mikrodrugius būtina nedelsiant neutralizuoti, geriausia užpilti kalkėmis. Jokiu būdu lapų negalima kompostuoti, išmesti su buitinėmis atliekomis. Kiekviename lape yra daugybė lėliukių, kurios kitą pavasarį ir vasaros pradžioje taps keršosiomis kandelėmis, todėl netinkamas pažeistų lapų šalinimas gali tapti tiksinčia bomba. Specialistė pasakoja, jog išsiritę drugiai laikosi ant lapų, medžių kamienų, bet neskrenda į šviesą, todėl į drugių gaudykles, įrengtas židiniuose, pakliūna retai.

Būtų naivu tikėtis, kad kaštoninės keršakandės išnyks. Iš tiesų vabzdžiai kartais išnyksta taip pat paprastai kaip ir atsiranda. Šiuo metu stebimi vabzdžiai ir laukiama, kol atsiras tokia rūšis, kuri mis kaštoninėmis keršakandėmis. Iki šiol kandelių naikintojų nepastebėta.

"Europoje į kaštonų kamienus injekuojami insekticidai. Šis metodas efektyvus, tačiau brangus (medžio injekavimas kainuoja nuo 20 iki 30 eurų.- aut. past.). Taip pat purškimas dimilinu, nomoltu, tačiau juos reiktų naudoti atsargiai, nes dėl jų neselektyvaus poveikio visiems nariuotakojams, galimo poveikio paukščiams, vandens ir žmonių gyvenamosios aplinkos taršos. Tuo labiau, kad medžių purškimas nėra toks veiksmingas, kaip injekcija",- medžių apsaugos būdus vardino R. Mikaliūnaitė.

Medžiai krauna žiedus

Ruduo - derliaus nuėmimo ir lapų kritimo metas, tačiau dėl mikrodrugių padarytos žalos, keičiasi kaštonų evoliucija. Lapai netikėtai nudžiūsta ir nukrenta vasaros pabaigoje, mat dėl lapuose prisikaupusių vabzdžių lėliukų, lapai negali atlikti oro gryninimo funkcijos, tačiau neretai medžiai vėl prisikelia naujam gyvenimui ir dar kartą pražysta rudenį. "Pastaraisiais metais toks procesas vis dažniau stebimas visoje Europoje. Masiniuose keršosios kandelės židiniuose rudenį kaštonams pražydus antrą kartą, jie išskleidžia naujus lapus, o tai susilpnina augalus, jie blogiau žiemoja, nudžiūsta pavienės šakos, pūva medžio kamienas. Tokie medžiai nusilpsta ir palaipsniui pradeda džiūti",- pasakoja ŠU lektorė.

Vietiniai nerimauja

Šiauliečiai pradėjo nerimauti, kas bus, jei iš Kaštonų alėjos liks vien tik gražus pavadinimas, o iš didingų medžių teliks malkų krūva. Gatvėje pakalbintas vadybininkas Rimantas, sako problemos neįžvelgiantis. Pasak jo, gamta tvarkosi savaip, taigi, jei kaštonų neliks, juos greičiausiai pakeis kiti medžiai. Studentė Margarita sako girdėjusi, kad kaštonus užpuolė maras. "Ir nieko nepadarysi, visoje Europoje medžiai nurudavę. Teko skaityti, kad po kelių metų kaštonai turėtų išnykti. Baisu, tačiau tai ne mūsų valioje",- teigė mergina.

Galbūt tai ir ne paprasto piliečio jėgoms, tačiau Šiaulių savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta tikina, jog šia problema pasirūpinta anksčiau. "Kadangi kaštonų lapai krenta anksčiausiai, buvo suderinta su VšĮ "Šiaulių Regiono atliekų tvarkymo centras" (ŠRATC), kad medžių lapai bus surenkami ir techniškai kompostuojami centro teritorijoje",- pasakojo R. Šemeta. Aplinkos skyriaus vedėjas teigia, kad prieš pradedant nagrinėti šią situaciją, buvo apsvarstyti keli variantai: deginimas, tačiau miesto ribose taip elgtis uždrausta; cheminis tvarkymas (lapų apypilimas kalkėmis) arba techninis kompostavimas tam tikroje teritorijoje. Pastarasis būdas pasirodė ekonomiškiausias, kokybiškiausias ir nereikalaujantis papildomų lėšų iš Savivaldybės biudžeto, o augalams injekuoti reiktų skirti nemažai pinigų, ko šiuo metu miesto valdžia nepajėgia padaryti. R. Šemeta sako, kad su šiuo kompostu bus ruošiama sąvartyno perdanga.

Vedėjas atkreipia dėmesį į tai, kad namų sąlygomis kompostuoti lapai, naudos neatneš, o padarys žalos, nes tokios sąlygos mikrodrugiams yra kaip tik palankios veistis. ŠRATC atstovė spaudai M. Narbutienė teigia, jog dabar kaip tik vyksta technologijos keitimo darbai, tačiau anksčiau buvo taikomas standartins kompostavimas, t.y., atliekos būdavo susmulkinamos, sudedamos į krūvas ir reguliariai pavartomos.

Tam, kad nukritę lapai būtų tinkamai sukompostuojami, pirmiausia reiktų juos sugrėbti ir nedelsiant sukišti į plastiko maišus. Kaštonų alėjoje šią savaitę galima buvo pastebėti, kad miesto tvarkytojų įmonė "Specializuotas transportas" savo pareigų neatlieka iki galo - lapai sugrėbti, tačiau neišgabenti subrangovo įmonės UAB "Šiaulių apželdinimas" į ŠRATC. Apie įsipareigojimo neatlikimą R. Šemeta teigia nieko nežinąs, tačiau pažadėjo pasidomėti susiklosčiusia situacija.

Ilgai nelaukus atsakymo, kodėl bendrovė "Šiaulių apželdinimas" savo pareigų neatlieka iki galo, suvokdama, jog nukritę lapai turi būti išgabentos tuoj pat, kreiptasi į Šiaulių savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėją A. Adomaitį. Jis pažymėjo ,kad čia turi būti fiksuojamas pažeidimas ir, remiantis sudaryta sutartimi, generaliniam rangovui AB "Specializuotas transportas" už nepilnos paslaugos atlikimą bus taikomos piniginės nuobaudos.

Kaštonų, augančių Šiaulių mieste lapai parudavo, susitraukė ir žemėn kristi pradėjo kur kas anksčiau, nei atėjo ruduo. Lietuvoje kaštonų keršakandė medžiams žalos pridaro jau ne pirmus metus, tačiau viliamasi, kad mažas drugys galiausiai bus įveiktas. Nuomonių apstu įvairių ir kiekvienas laikosi savo tvirtos pozicijos, abejonių nekyla, jog tuomet, kai nebeliks kaštonų, beliks mojuoti "kardais po pralaimėto mūšio". Prisiminus seną gerą dainą apie kaštonus, nuo šiol reikės traukti nebe keturiasdešimt kaštonų žalių, bet jau vos dešimt kaštonų rudų...