Tvirta savo tikėjimu savimi 2
Rašytoja vos prieš kelias dienas sužinojo dar vieną gerą naujieną. Leidykla, išleidusi knygą "A True Girl. 100 marginal novelettes", ją ir rašytoją pristatys Frankfurto knygų mugėje.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
Šiauliuose gyvenusi ir kūrusi, dabar persikėlusi į Londoną rašytoja Marija Jurgelevičienė, pasirašinėjanti slapyvardžiu Mari Poisson, neseniai išleido knygą anglų kalba "A True Girl. 100 marginal novelettes". Lietuviškai ši knyga buvo išleista 2004 metais, Ji sulaukė ir kritikos, ir palankaus skaitytojų įvertinimo. Siūlome kelias rašytojos mintis apie šią knygą, emigraciją ir likimą.
Apie emigraciją ir nūdieną
Sakysim, daug ką turėjau gyvendama Lietuvoje, tačiau tik emigravusi pajutau nuostabų reiškinį - atstumo man uždėtą karūną. Pajutau jausmą, tarsi būčiau mirusi. Ir mirusi ne pernai ir ne prieš ketvertą metų, o labai seniai. Gal prieš šimtmetį. Mano pasiekimai nieko nebežeidžia, nebesukelia pavydo, nebėra niekam svarbūs, niekam nebeužstoju saulės, niekas apie mane nebekalba, niekas nebegalvoja. Tačiau sykiu aš juk vis dar gyva - gaunu laiškus, kalbuosi telefonu, skaitinėju internetinę spaudą, kartais liguistai pasineriu į Facebook'ą, kartais įsimyliu, kartais nepagydomai susergu nostalgija, kartais verkiu dėl visokių kvailų ir jau nebesvarbių dalykų, kartais juokiuos iš savęs ir iš kitų, kartais mokausi to, ko norėjau išmokti būdama paauglė, kartais pasineriu į save, stengdamasi prisiminti, apie ką gi aš svajojau tada, kai buvau paauglė... Ir, keisčiausia, kasdien vis daugiau prisimenu, daugiau išgirstu gerų žodžių, mane ima atpažinti, skaityti, netgi žavėtis...
Apie populiarumą
O kas yra populiarumas? Tai tikrai keistas stichinis reiškinys. Tarsi per properšą debesyse iš dangaus ant galvos nukristų atsitiktinis šviesos pluoštas... Gali nukristi, bet gali ir nenukristi. Gali nukristi ant visai šalia stovinčiojo galvos, o ant tavosios – ne. Populiarumas yra dovana, o dovanos neįmanoma nei išvilioti, nei išprašyti. Tik savo noru mums gali ką nors padovanoti lietus su saule... Tai panašu į dėmesį, tik daug didesniu laipsniu. Gal tai Dievo dėmesys? Ar man jo reikia, ar man jo trūksta? Žinoma, kad reikia, žinoma, kad trūksta. Kaip ir visiems. Kaip ir meilės, kurios, sakoma, niekada nebūna per daug.
Apie naujausią išleistą knygą
Kaip surandama leidykla? Ji, kaip ir viskas šiais laikais, surandama internete. Ar turiu rėmėjų? Aišku, kad ne. Finansuoju pati save kreditinėmis kortelėmis ir nedidele paskola. Iš vieno galo moku, iš kito grąžinu. Be to, esu tvirta savo tikėjimu savimi. Neprarandu gal ir naivios vilties, kad kiekvienas įdėtas svaras šimteriopai atsipirks. Jau, galima sakyti, netgi atsipirko – knyga graži, leidykla ją platina pasaulyje, ji dalyvavo Šiaurės Amerikos knygų parodoje Niujorke, buvo paminėta "The Gardian", aš galiu duoti savo nelietuvėms draugėms paskaityti "Tikrą mergaitę" angliškai ir slapta pasidžiaugti jų staiga pakitusiu požiūriu į mane. Tas vaikiškai tyras džiaugsmas, kurį patyriau, yra tikrai nepalyginamai vertingesnis už pinigus, kuriuos išleidau. Be to, dabar žinau, kad taip man ir reikėjo, to man ir trūko, įgijau patirties, supratau, kaip tai daroma. Jausmas toks pat, kaip kažkada seniai seniai, jei sėkmingai būdavau perkelta į aukštesnę klasę. Geras jausmas, jei dar tokį pamenat.
Knyga išleista tarsi trejopai: storais viršeliais, plonais ir elektroninė. Sunku pasakyti, kaip ji perkama, nes honoraras man bus paskaičiuotas, sakė, pasibaigus ketvirčiui. Manau, rugsėjį jau žinosiu...
Mari Poisson, gyvendama Londone, išleido knygą "A True Girl. 100 marginal novelettes".
