"Kalėjime" su savo "zoologijos sodu" 1
Iš kareiviško į gyvenamąjį perdarytame automobilyje viskas mini: tualetas ir dušas, virtuvė ir valgomasis bei miegamasis.
Autoriaus nuotr.
Didžiulėje automobilių stovėjimo aikštelėje iš tolo akį patraukia galinga kareiviška mašina. Šalia stovi sulankstomas staliukas. Vyras, sėdintis prie jo, meta kauliukus. Išgirdęs vokišką pasveikinimą "Hally hallo", pašoka nuo kėdės. "Ne dažnai tenka išgirsti čia kalbant mano gimtąja kalba", - ištiesia ranką ir pasiūlo prisėsti. Friedhelm Bente su savo šeima – gyvenimo drauge Kathrin Kasper ir sūnumi Basti - įstrigo Šiauliuose tiesiogine prasme.
Mini namai
"Kelionę čia – iš Vokietijos per Lenkiją į Baltijos šalis ir Suomiją – suplanavau net prieš 20 metų, kai griuvus Berlyno sienai atsivėrė keliai į Rytų Europą. Tik neplanavau tiek laiko praleisti Šiauliuose. 40 kilometrų nuo Šiaulių sugedus automobiliui, teko čia grįžti ir įstrigti šiame "kalėjime", - juokiasi ir rodo aplink aikštelę aptvertą betoninę sieną su spygliuota viela. – Vakarais žaidžiame kortomis, badmintoną, futbolą, juk vietos daug. Taip ir būname čia su savo "zoologijos sodu": dviem šunimis ir kate. Su jais čia nei į muziejų, nei į parduotuvę nueisi, bet juk negalime jų palikti vienų mašinoje."
Vyras guodžiasi, kad jau net devynias dienas laukia mašinos detalės iš Vokietijos. Juk automobilis ypatingas – 1992 metais buvusioje Rytų Vokietijoje pagaminta kareiviška mašina, tik perdaryta į gyvenamąjį automobilį. "25 tūkstančius eurų kainavo. Užtat viduje yra viskas, ko reikia keliaujant ar gyvenant: tualetas ir dušas, virtuvė ir valgomasis, miegamasis. Aišku, viskas "mini". Įrengtas vandentiekis, nuotekų bakas, kondicionavimo sistema, ant stogo – saulės baterijos. Prieš kelionę patikrinau ir pakeičiau visas įmanomas detales. Meistras kažką blogai prie variklio sumontavo, tai sugedo, bet juk visiems gali pasitaikyti, - nenusimena Friedhelm. - Skambinau į Vokietiją, siuntinių tarnyba sako, kad detalė jau trys dienos Vilniuje. Skambinau į Vilnių, sako, kad jos nėra..."
Europa prieš 100 metų
Vyras džiaugiasi pasitaikiusia galimybe geriau pažinti mūsų miestą. Net ir dabar jo draugė ir sūnus – ne čia. "Įsodinau į ketvirtą autobusą ir nuvažiavo miesto link. Pats neseniai ten buvau. Šiauliai – labai mažas miestas. Esu kilęs iš Berlyno, dabar gyvenu Bochume, pramoninėje Ruro srityje. Kai į jį atsikėliau, galvojau, kad apkabinsiu rankomis, toks mažas jis man po sostinės atrodė. Štai ir dabar buvau nuėjęs Šiauliuose pėsčiomis su šunimis tiesiai gatve per geležinkelį į stotį. Patiko stebėti čionykštį gyvenimą: aplinką, traukinius, žmones, taksistus prie stoties. Jie tokie audringi: siūlo, kviečia, derasi, kalbina. Nesupratau, ką jie kalba, bet buvo labai įdomu", - nesustodamas beria Friedhelm. Bet juk stoties gyvenimas, žmonės visai kitokie? "Susižavėjau paprastais žmonėmis, kaimo parduotuvių pardavėjomis. Gyvenimas už miesto nuoširdus. Neįsivaizduoju ten "Porsche" automobilių, labiau arklio traukiamą vežimą", - tęsia vyras. Galbūt pagaliau įvertinsime tai, ką turime – nusprendžiame.
"Yra gražių vietų Lietuvoje - įspūdingų miestų, senamiesčių, tik ne visur įmanoma su tokia didele mašina nuvažiuoti. Eismas Vilniuje – chaotiškas. Net atsikvėpiau atvažiavęs į Šiaulius. Kita vertus, esu gamtos žmogus, o jos čia daug. Ji – čia pat. Ruro sritis – pramoninė, tankiai apgyvendinta. Ten miestui pasibaigus iškart prasideda kitas", - palygina Friedhelm.
Ištisas muziejus
"Įdomus čia kraštas. Pavažiuok 20 kilometrų nuo Šiaulių – jau muziejus: įdomūs miesteliai, kaimai, gatvės, namai, žmonės. Čia visur muziejus! Jaučiuosi, lyg būčiau atsidūręs prieš 100 metų. Kita vertus, juntu, kad čia Europa, ne koks nors kitas kraštas. Matau, kaip viskas "juda": statoma, plečiama, gražinama. Nors kuo toliau nuo turtingo miesto, tuo daugiau skurdo matyti. Šalia lūšnų dygsta prabangūs namai - kontrastas", - pastebi vyras.
Nejučiom kalba pakrypsta apie vartotojišką kultūrą. "Lietuviai tapo vartotojais. Jie perka, perka, perka. Matyt, tai susiję su tarybiniais laikais, kai buvo prekių stygius. Pasąmonėje išliko, jog jei šiandien nenusipirksiu, rytoj gali nebelikti, - teigia Friedhelm. – Buvau milžiniškame prekybos centre pietinėje miesto dalyje. Kaip aš iš ten bėgau! Lietuviai dar tai supras." Prisimenu mamos sukauptus kelis kavos servizus ir 20 rankšluosčių lentynoj... Smagiai pasijuokiam, bet iškart palyginam Lietuvą su buvusia Rytų Vokietija. Jos padėtis buvo prastesnė.
Baltijos šalys - mada
"Sužavėjo jūsų turgus. Tokio didelio asortimento nesu niekur matęs! Netgi parduotuvėje nustebau išvydęs tiek žuvies, dešrų, duonos, saldainių ar netgi aliejaus rūšių. Tik daržovių mažoka..." - įspūdžiais dalijasi vyras. Dėl žuvies pasiūlos suabejoju, kalba pakrypsta apie Memelį – Klaipėdą. Pasidaliju pastebėjimais, jog Lietuvoje padaugėjo turistų vokiečių, bet ne tų senyvo amžiaus, kurie kilę iš Klaipėdos krašto, kurių viso gyvenimo svajonė buvo čia sugrįžti aplankyti gimtąsias vietas, o jaunimo. "Baltijos šalys dabar madingos. Mada atvažiuoti į Vilnių ar Klaipėdą, bet ne pažiūrėti miesto ar šalies, o pagerti, nes pigu", - sako Friedhelm.
Sugedusi detalė turėtų vokiečių šeimą pasiekti penktadienį, bet garantijos nėra. Tada kelionė bus tęsiama – per Latviją iki Talino, vėliau Skandinavijoje greitkeliais kuo greičiau namo. Juk sūnui reikia į mokyklą, o mokslo metai Vokietijoje prasideda anksčiau.
"Jei kitą savaitę dar pamatysiu jūsų automobilį čia stovintį, būtinai užsuksiu su alumi", - pažadu. "Geriau jau taip nebūtų, bet grilį išsitrauksiu, juk viską mašinoje turime", - nusijuokia Friedhelm.
