Kai tampi garsu - prasideda stebuklai (papildyta video)2
Apie muziką kompozitorius Gediminas Dapkevičius gali kalbėti daug, tačiau apie ją kalbėti nėra lengva - ją reikia jausti, ja reikia kvėpuoti, ja netgi galima tapti pačiam.
O. Laurutytės nuotr.
Įvairių pasaulio tautų muzikos instrumentus kolekcionuojantis šiaulietis kompozitorius, Šiaulių universiteto dėstytojas Gediminas Dapkevičius savo rinkinių kolekcija nevadina. Visus muzikos instrumentus jis panaudoja kūrybiniame procese, kurdamas ir atlikdamas įvairius muzikinius projektus, kuriuose jungia elektroninę, holistinę ir akademinę muziką. "Nuostabiausias dalykas muzikuojant - improvizacija. Kai atveri tas duris, kai pats tampi garsu, tada tau ima vykti stebuklingi dalykai", - sako kompozitorius.
Muzika - dievų kalba
Nedideliame kambarėlyje Šiaulių kultūros centre - tikra Gedimino Dapkevičiaus ir jo muzikos instrumentų karalystė. Ir sunku pasakyti, kas čia valdovas - kompozitorius ar įvairius garsus skleidžiantys muzikos instrumentai, pradedant paprasčiausiu būgneliu, baigiant sintezatoriumi, kuriuo gali išgauti bet kokį garsą ir kuris, rodos, gali atstoti bet kokį muzikos instrumentą.
52-ejų kompozitorius sako, kad kiekvienas instrumentas leidžia pažvelgti į pasaulį savu, tik jam vienam būdingu kampu. Etniniai muzikos instrumentai su juose užkoduota įvairių kultūrų patirtimi leidžia pajusti kūryboje ypač daug spalvų, o praėjusio šimtmečio išradimas sintezatorius unikalus tuo, kad jo skleidžiamomis vibracijomis galima suvirpinti tokias žmogaus dvasios stygas, kurias paliesti grojant kitais muzikos instrumentais neįmanoma.
"Kuo toliau, tuo mažiau imu suprasti ir galiu paaiškinti, kas yra muzika. Aišku, ji reikalinga tam, kad padėtų sujungti mumyse esantį dualizmą, kurį mes atsinešame gimdami. Grodami, klausydamiesi muzikos, mes geriau suprantame kitus žmones, reiškinius. Tai tarsi subtilus tiltas tarp mūsų vidaus ir stebuklingo, vis dar kupino nepažįstamų vibracijų išorinio pasaulio. Muzika – tai vienas tobuliausių pažinimo instrumentų, o musų tikslas išmokti tobulai juo groti", - šypsosi pašnekovas.
Prieš dvidešimt metų su kolega Gintaru Kizevičiumi Klaipėdoje Gediminas buvo įkūręs vieną pirmųjų Lietuvoje eksperimentinės elektroninės muzikos grupių "Solaris". Kūrė muziką teatrui, nekomerciniams filmams, domėjosi džiazu, holistine muzika, sukūrė ir atliko daug projektų su Šiaulių universiteto kameriniu orkestru, holistiniu judėjimo teatru "A", berniukų choru "Dagilėlis".
"Man visada įdomu keisti savo santykį su muzika. Viena yra, kai valandų valandas sėdi prie partitūros medituodamas, kol šimto instrumentų orkestras lyg cheminiai elementai ima jungtis į muzikinių minčių kontrapunktus, o skirtingos poliritminės instrumentų partijos susilieja į tobulo ornamento formą. Ir visai kas kita, kai su Aurimu ir Saule grojame spontanišką džiazą, kai viskas vyksta čia ir dabar, kai betarpiškai reaguoji į kiekvieną grupės nario emociją ir dvasios virpesį ir jau esi nebe AŠ, o ta MUZIKA, kurią dabar grojam", - sako Gediminas.
Kompozitorius ištiesia krūvą kompaktinių diskų, kuriuose su kolegomis muzikantais įrašyti įvairios stilistikos muzikos projektai: "Drugelis Angelas", "Debesų Piemuo", "Indraja vejasi saulę", "Yaxkin", "Vienaragio sapnai", "Melsvosios ugnies paukštė", "Vizijų Simfonija Žaltys" ir kiti.
"Muzika - dievų kalba. Per muziką mes geriau suvokiame pasaulį nei per kalbą. Natūraliai kyla klausimas - kur yra muzikos ribos, kaip ir kada ji atsiranda? Pasaulį kiekvienas pažįstame ir per kalbą. Kalbėdami, bendraudami mes pažįstame kitą žmogų, bet tai nėra vien žodžiai, galime žmogaus ir nematyti - vien iš žingsnių suprantame, kokia jo dvasinė būsena, galime pajusti vien iš to, kaip žmogus padeda daiktą, kaip pastumia kėdę - ką šiuo metu - liūdesį, pyktį, nusivylimą - jis jaučia. Mes girdime garsus, o per juos - dar kažką... Ir tai yra muzikos pradžia. Ir tampa aišku, kad muzikos ribų nėra", - šypsosi kompozitorius.
Save pažinti - milijonai kelių
Visais laikais žmogus siekė perteikti savo būsenas, mintis balsu, muzikos instrumentais, įvairiais ženklais. Pasak Gedimino, kokia išraiškos forma, priklauso nuo kūrėjo vaizduotės, jo patirties. Be abejonės, tobuliausias muzikos instrumentas - žmogaus balsas, kuriuo gali pasakyti daugiausia. Gediminas rodo indiškus instrumentus - sitarą, sarangį, kurie geriausiai imituoja žmogaus balsą, ir aiškina, kad kiekvieno instrumento forma - ne atsitiktinė. Ji yra būtent tokia, kad instrumento skleidžiamas garsas būtų tobulas.
Instrumentu gali išgauti pasaulio vibracijų spektrą. Žinoma, ne kiekvienu instrumentu grodamas išgausi atitinkamas būsenas, tai nėra būtina. Yra instrumentų, pvz., akordeonas, kurie skirti linksmintis, sukurti gerą atmosferą bendrauti, tačiau, pvz., kanklės - subtilus meditacinis instrumentas, kurio paskirtis groti vienumoje, kalbėti su pačiu savimi.
Kompozitorius ištiesia australietišką instrumentą, vadinamą "lietaus lazda". Vieną jos galą leidžiant žemyn, pasigirsta ramus lietų arba jūros bangas, trinančias akmenukus, primenantis garsas. "Lazdą gali judinti taip, kad garsas atitiktų tavo vidinę būseną, rezonuotų su tavimi. Klausydamasis akmenukų šnarėjimo tu susilieji, ištirpsti jame. Tai savotiška terapijos forma, meditacija", - sako Gediminas.
Šiais laikais naudojama gausybė muzikos instrumentų. Grodamas vienu instrumentu, pvz., tūba, neišgausi subtilių vibracijų, tačiau pučiamieji instrumentai orkestre geba sukurti daug erdvių. Nors pučiamųjų instrumentų orkestrai tradiciškai mums asocijuojasi su miesto šventėmis, paradais, cirku, pastaruoju metu pasaulyje steigiasi labai aukšto lygio pučiamųjų orkestrai, atliekantys itin sudėtingus kūrinius, kuriuos anksčiau drįsdavo groti tik simfoniniai orkestrai. "Tai tik parodo, kaip muzika keičia pasaulį", - sako Gediminas.
Pašnekovas ištiesia afrikietiškąją kalimbą, pagroja airiškąja dūdele, perbraukia ranka per cimbolų stygas, kalba apie bansurį, santurą - visi šie muzikos instrumentai geba egzotiškomis spalvomis ir tonais nuspalvinti muzikos kūrinį.
Kai jauti garsą, būti čia ir dabar – nebaisu
Nuo 1996-ųjų G. Dapkevičius dėsto improvizaciją ir kūrybą Šiaulių universitete. "Vienam muzikavimas - saviraiška, kitam - psichoterapija, trečiam - gyvenimo būdas. Yra daugybė žmonių, kurie laisvalaikiu ar po darbo, kad susigrąžintų harmoniją, muzikuoja namuose", - sako kompozitorius.
Jo teigimu, improvizacija – ne tik laisvė būti spontanišku čia ir dabar, bet ir sugebėti įžvelgti tik dabarties momente atsiveriančius vidinio pasaulio dėsnius. Be jokios abejonės, improvizacijai reikalinga drąsa. Gediminas sako, kad tikroji drąsa - nebijoti būti savimi, būti spontanišku be įprasto noro sudėlioti viską į stalčiukus. "Muzika - unikalus dalykas, padedantis atsirasti čia ir dabar lengviausiu keliu. Mes kiekvienas savo viduje turime kosmosą, o improvizuojant "atsitinka" situacijos, kai tą kosmosą gali parodyti kitiems. Improvizuojant privalai absoliučiai pasitikėti savo intuicija, turi tikėti, kad gali daryti stebuklus. Tai kontaktas su angelų sfera, kai tu - nebe tu. Kai pavyksta išeiti iš savęs ir tapti garsu, tada prasideda stebuklai", - kalba pašnekovas.
Visa tai Gediminas ir daro, bet tai tik dalis tiesos. Nejaugi galima apie muziką kalbėti? Muzikos reikia klausytis. Jau gana greitai bus galima išgirsti naują G. Dapkevičiaus kūrybos rezultatą. Kartu su dainininke Saule Laurinaityte-Pučinskiene ir muzikantu-perkusininku Aurimu Povilaičiu Gediminas pluša ties nauju muzikos projektu.
"Jau seniai svajojau groti grupėje, kurioje gyvai galėtume realizuoti sudėtingus, nevienadienius muzikinius užmanymus", - sako kompozitorius ir žada, kad naujasis muzikos projektas klausytojų ausis pasieks šį rudenį.




