Skaitmeninėje darbotvarkėje - su senėjančia visuomene susijusių uždavinių sprendimas
Leroy Skalstad nuotr.
Europos Komisija kviečia ES valstybes nares kurti ir įgyvendinti bendrą viziją dėl to, kaip būtų galima mokslinius tyrimus senėjimo srityje koordinuoti ES lygmeniu. Tokia buvo Komisijos neseniai paskelbtos rekomendacijos „Ilgesnis gyvenimas, geresnis gyvenimas. Demografinių pokyčių privalumai ir su jais susijusios problemos“ pagrindinė mintis. Rekomendacijoje valstybės narės skatinamos dalyvauti bendroje senėjančių visuomenių programavimo iniciatyvoje, kurią įgyvendinant atliekami moksliniai tyrimai dėl to, kaip išlaikyti žmones darbo rinkoje, kaip padėti vyresnio amžiaus žmonėms išlikti kuo ilgiau aktyviems, geros sveikatos ir džiaugtis geresne gyvenimo kokybe ir kaip pasiekti priežiūros sistemų tvarumo ateityje.
2025 m. daugiau kaip 30 proc. europiečių bus 65-erių metų ir vyresni, o vyresnių kaip 80-ies metų gyventojų skaičius tuo pačiu laikotarpiu išaugs beveik dvigubai. Siekiant greičiau sukaupti geresnių žinių apie senėjimo poveikį, bendroje programavimo iniciatyvoje, kuri suburia geriausius ekonomikos, socialinių mokslų, sveikatos ir technologijų mokslininkus ir pramonės, politikos formuotojų ir vartotojų organizacijų atstovus, jau dalyvauja trylika šalių. Tai pirmas kartas, kai valstybės narės dirbs išvien siekdamos finansuoti strateginius senėjančios visuomenės tyrimus.
Iniciatyvos rezultatai bus labai svarbūs Europos inovacijų partnerystei siekiant aktyvaus ir sveiko senėjimo ir Europos skaitmeninei darbotvarkei. Iniciatyva papildo susijusią mokslinių tyrimų veiklą pagal Septintąją bendrąją programą (7 BP), programą „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ ir Konkurencingumo ir naujovių programą.
Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Sveikinu Europos Sąjungos valstybes nares, įsitraukusias į šią iniciatyvą. Ji padės sukurti naujas mokslu pagrįstas žinias apie demografinių pokyčių poveikį. Lauksiu prie iniciatyvos prisijungiant daugiau valstybių narių, kad galėtume surasti naujas senėjančios visuomenės teikiamas galimybes ir nebūtume priblokšti dėl to iškilusių uždavinių.“
Rekomendacijoje valstybės narės kviečiamos į savo mokslinių tyrimų darbotvarkę senėjimo klausimais įtraukti šiuos veiksmus:
- surinkti informaciją apie susijusias nacionalines programas ir mokslinių tyrimų veiklą ir ja keistis, taip pat keistis gerąja patirtimi, metodais ir rekomendacijomis;
- nustatyti sritis ar mokslinių tyrimų veiklą, kurias būtų naudinga bendrai koordinuoti, arba kurių atžvilgiu būtų naudinga bendrai telkti išteklius;
- nustatant senėjančios visuomenės mokslinių tyrimų tikslus, įvertinti besikeičiančius pagyvenusių žmonių poreikius;
- prireikus dalytis esama mokslinių tyrimų infrastruktūra arba kurti naujas priemones, pavyzdžiui, koordinuojamus duomenų bankus arba senėjimo procesų tyrinėjimo modelius;
- skatinti geresnį viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą vykdant skirtingą mokslinių tyrimų ir verslo sektorių veiklą, susijusią su demografiniais pokyčiais ir visuomenės senėjimu;
- kurti demografinių pokyčių ir visuomenės senėjimo mokslinių tyrimų centrų tinklus.
Artimiausiais mėnesiais, padedant geriausiems ekspertams, bus sukurta bendros programavimo iniciatyvos „Ilgesnis gyvenimas, geresnis gyvenimas. Demografinių pokyčių privalumai ir su jais susijusios problemos“ bendra strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė. Tada ši darbotvarkė bus įgyvendinama bendrais veiksmais ir projektais; dalyvaujančios šalys įsipareigos intensyviai dalyvauti ir prisidėti finansiškai. Europos Komisija teiks finansinę paramą šiai iniciatyvai koordinuoti; tikimasi, kad iniciatyvos konkretūs rezultatai bus matyti po 2012 m., pavyzdžiui, mokslinėmis žiniomis pagrįstose rekomendacijose dėl pensijų sistemų pertvarkos bus atsižvelgiama ne tik į amžių (taip yra dabar), bet ir pajėgumą dirbti.
Pagrindiniai faktai
2010 m. gegužės 26 d. ES Taryboje susirinkę už konkurencingumą atsakingi ministrai nurodė, kad bendra programavimo iniciatyva „Ilgesnis gyvenimas, geresnis gyvenimas. Demografinių pokyčių privalumai ir su jais susijusios problemos“ yra sritis, kurioje bendras mokslinių tyrimų programavimas labai pagerintų dabartines atskiras valstybių narių pastangas.
Iniciatyvai vadovauja Vokietijos Mokslinių tyrimų ir švietimo ministerija. Iniciatyvoje iki šiol sutiko dalyvauti dar dvylika šalių (Austrija, Danija, Suomija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Turkija ir Jungtinė Karalystė). Trys šalys pasirinko stebėtojo vaidmenį (Belgija, Airija, Norvegija). Komisija yra balsavimo teisės neturinti valdybos narė.
EK informacija
