Patogesnis gydymasis visose ES šalyse – jau ne už kalnų2
„Šiaulių žinios“ archyvo nuotr.
Lietuvos pacientams greitu laiku atsivers didesnės galimybės saugiau ir kokybiškiau gydytis bet kurioje iš 27 Europos Sąjungos šalių. Praeitų metų pavasarį Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė direktyvą dėl ES pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas. Joje numatomos taisyklės, didinančios saugių ir aukštos kokybės tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų ES prieinamumą, pacientų judumą, ir skatina valstybių narių bendradarbiavimą sveikatos priežiūros srityje. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) narės, iki 2013 metų spalio 25 dienos turės perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinius teisės aktus.
Nors pacientų gydymas ES šalyse vyksta ir dabar, tačiau nauja direktyva labiau praplės galimybes Lietuvos piliečiams rinktis sveikatos paslaugas ir tirtis bei gydytis ES valstybėse tiek ambulatoriškai, tiek stacionare. Šiuo metu žmonės, apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu, turi teisę kitose ES šalyse gauti skubią neatidėliotiną medicininę pagalbą gydymo įstaigoje pateikus Europos sveikatos draudimo kortelę. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2010 metais dėl būtinosios pagalbos į ES šalių gydymo įstaigas kreipėsi 3240 pacientų iš Lietuvos, o į Lietuvą atvyko 1526 pacientai, kuriems medicininės pagalbos prireikė mūsų šalyje. Palyginti su 2008 metų duomenimis, Lietuvoje medicinine pagalba pasinaudojusių kitų ES šalių gyventojų skaičius padidėjo du kartus. Įtvirtinus direktyvą, šie skaičiai turėtų dar labiau išaugti.
Apie direktyvą ir šių dienų bei ateities galimybes gydytis visose ES valstybėse išsamiau kalbamės su Sveikatos apsaugos viceministre Nora Ribokiene.
– Kokiu mastu gydymas ES šalyse vyksta jau dabar?
– Gydytis į Europos Sąjungos valstybes ir Šveicariją Lietuvos pacientai dabar siunčiami tais atvejais, kai jų ligos nėra gydomos Lietuvoje, arba visi galimi tyrimo būdai bei gydymo metodai nedavė teigiamų rezultatų. Sprendimą dėl konsultavimo, ištyrimo ir gydymo užsienyje priima sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta speciali komisija. Dokumentai dėl gydymosi užsienyje komisijai pateikiami po pacientų konsultacijų Lietuvos universitetų ligoninėse.
Tokios paslaugos – galimybė gydytis, išsitirti arba konsultuotis kitose ES šalyse – 2011 m. suteikta 41 pacientui, tam iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo skirta apie 867 tūkst. litų.
Taip pat drausti privalomuoju sveikatos draudimu asmenys turi teisę kitose ES šalyse gauti skubią neatidėliotiną būtinąją medicininę pagalbą gydymo įstaigoje pateikus Europos sveikatos draudimo kortelę.
– Kokiomis sąlygomis lietuviai galės gydytis kitose ES valstybėse?
– Ši direktyva suteikia pacientui teisę pasirinkti jo norimą sveikatos priežiūros įstaigą bet kurioje Europos Sąjungos šalyje. Išlaidos už paslaugas, suteiktas kitoje šalyje, pacientams turėtų būti kompensuojamos bent tokiu lygiu, kokiu būtų padengtos išlaidos už tas pačias sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu tos paslaugos būtų suteiktos valstybėje, iš kurios pacientas atvažiavo. Tačiau tokia direktyvos nuostata nedraudžia kiekvienai valstybei kompensuoti išlaidas, viršijančias nustatytas ribas. Pavyzdžiui, valstybės narės gali kompensuoti papildomas išlaidas, tokias kaip apgyvendinimo ir kelionės išlaidas, arba papildomas neįgaliųjų asmenų išlaidas net ir tais atvejais, kai šios išlaidos nekompensuojamos, jei sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų teritorijoje. Taigi tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimas priklausys nuo konkrečios valstybės finansinių išteklių. Todėl prieš rinkdamiesi gydymąsi užsienyje, pacientai turės įvertinti, kokią išlaidų dalį sumokės valstybė ir kiek teks papildomai mokėti patiems.
Direktyvoje taip pat numatyta, kad valstybės narės turės įsteigti nacionalinius kontaktinius centrus. Juose visi norintys galės gauti visą su pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas direktyva susijusią informaciją. Šiuo metu Lietuvoje nėra nuspręsta, kas vykdys nacionalinio kontaktinio centro funkcijas.
– Ar užsienio šalių gyventojų gydymas Lietuvoje galės būti ekonomiškai naudingas šaliai?
– Pacientų direktyvos naudą, visų pirma, matome ne ekonomine, bet paslaugų kokybės bei galimybės pacientui rinktis prasme. Akivaizdu, kad gydymo įstaigoms paslaugų kokybės kartelė turės kilti, specialistai taip pat privalės gilinti, plėsti savo žinias, įgūdžius. Ekonomine prasme galbūt ir galime tikėtis naudos, nes už paslaugas turės būti mokama bent tiek, kiek tokios pat paslaugos būtų apmokamos valstybėje, iš kurios pacientas atvažiavo. Tačiau kiekvienos valstybės tikslas – užtikrinti paslaugų prieinamumą ir savo šalies pacientams, kad paslaugos būtų pakankamos, nuolat prieinamos, įvairios ir subalansuotos. Tam direktyvoje yra įtvirtintas išankstinio leidimo reikalavimas. Toks leidimas gali būti taikomas stacionarinėms ir ambulatorinėms sveikatos priežiūros paslaugoms, kurias reikia planuoti, nes joms reikalinga labai specializuota ir išlaidų požiūriu brangi medicinos infrastruktūra arba medicinos įranga.
– Jūsų nuomone, ar ši direktyva gali padėti sulaikyti jaunus perspektyvius medikus nuo išvykimo dirbti svetur?
– Norime atkreipti dėmesį, kad ši direktyva skirta ne medikams, o pacientams, todėl, perkeliant jos nuostatas į nacionalinę teisę, pirmiausia siekiama sudaryti sąlygas pacientams be kliūčių gauti medicininę pagalbą visose ES šalyse. Tačiau netiesiogiai galime tikėtis ir tokio efekto – aukšta paslaugų kokybė ir medikų kvalifikacija gali tapti papildomu stimulu jauniems, perspektyviems medikams rinktis darbą savo šalyje.
EIP informacija
