Pagerbkime žmones, padedančius kitiems
„Šiauliai plius“ archyvo nuotr.
Rugpjūčio19-ąją minima pasaulinė humanitarinės pagalbos diena, todėl rytoj, kaip ir kasmet nuo 2008 m., Europos Komisija pagerbs žmones, savo gyvenimą paskyrusius tam, kad būtų išsaugota žmonių, kuriems reikia padėti išgyventi, gyvybė ir pagerinta jų būtis.
„Humanitarinės pagalbos darbuotojai kuklūs, tačiau jų veiklos rezultatai – ne. Kiekvienas iš jų gali pakeisti šimtų žmonių gyvenimą – išgelbėti nuo mirties, bado bei priklausomybės ir suteikti galimybę gyventi, turėti viltį ir būti savarankiškiems“, – teigė už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakinga Komisijos narė Kristalina Georgieva.
ES yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje – nuo šių metų pradžios jos humanitarinei pagalbai skirtos lėšos sudaro daugiau kaip 37 proc. pasaulinio finansavimo humanitarinėms reikmėms. Komisija aktyviai siekia užtikrinti, kad Europos pirmavimas humanitarinės pagalbos srityje virstų konkrečiais rezultatais. Įvairiose pasaulio vietose, kur reikalinga humanitarinė pagalba, yra 47 atstovybės, kuriose dirba daugiau kaip 400 Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato (ECHO) darbuotojų.
Komisija bendradarbiauja su daugiau kaip 200 pagalbos organizacijų. Tarp jos humanitarinės pagalbos teikimo partnerių yra 14 Jungtinių Tautų agentūrų, 191 nevyriausybinė organizacija ir trys tarptautinės organizacijos (Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio komitetas, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija ir Tarptautinės migracijos organizacija).
2010 m. Komisija veiksmingiausiai dirbančių humanitarinės pagalbos teikėjų veiklai skyrė 1,115 mlrd. EUR. Už šias lėšas teikiama pagalba ir suteikiama vilties 151 mln. kenčiančių žmonių 80 šalių.
Šiemet ketvirtą kartą visame pasaulyje minima Pasaulinė humanitarinės pagalbos diena. Šią dieną pagerbiami žuvę humanitarinės pagalbos darbuotojai ir siekiama didinti informuotumą apie visame pasaulyje teikiamą humanitarinę pagalbą. Šių metų kampanijai JT pasirinko šūkį „Žmonės padeda žmonėms“. Pasaulinę humanitarinės pagalbos dieną 2008 m. nusprendė minėti JTO Generalinė Asamblėja, kuri rugpjūčio 19-ąją pasirinko atmindama 22 JTO humanitarinės pagalbos darbuotojus, žuvusius per 2003 m. rugpjūčio 19 d. JTO biure Bagdade (Irakas) įvykdytą sprogimą. Vienas iš žuvusiųjų – JTO generalinio sekretoriaus specialusis atstovas Sergio Vieira de Mello.
„Minint Pasaulinę humanitarinės pagalbos dieną pats laikas prisiminti, gedėti ir drauge pasiryžti, nepaisant pavojų, toliau padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia“, – sakė Komisijos narė K. Georgieva.
Humanitarinės pagalbos darbuotojai už savo pasiaukojimą moka didžiulę kainą. Pagrobimai, šaudymai ir grasinimai nužudyti – tai dirbančiųjų Afganistane, Somalyje, Darfūre, Šri Lankoje ir daugelyje kitų vietų kasdienybė. JTO duomenimis, pastaruosius dešimt metų humanitarinės pagalbos darbuotojams darosi vis pavojingiau teikti humanitarinę pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia. Išpuolių prieš humanitarinės pagalbos biurus padaugėjo trigubai, per juos kasmet žūsta apie 100 žmonių. 2010 m. kilo 129 saugumo incidentai, kuriais siekta pakenkti humanitarinės pagalbos darbuotojams, – 69 humanitarinės pagalbos darbuotojai žuvo, 86 buvo sužeisti, o 87 – pagrobti.
ES pasiryžusi ir toliau padėti humanitarinės pagalbos darbuotojams kovoti su skurdu ir aktyviai skatinti laikytis humanitarinės pagalbos principų.
FAKTAI APIE EUROPOS HUMANITARINĘ PAGALBĄ
Europos humanitarinės tarnybos tradicijos senos ir vertos pasididžiavimo, be to, Europoje įsisteigusios daugelis didžiausių ir našiausiai dirbančių pasaulio pagalbos organizacijų.
Daugelį metų ES valstybės narės aktyviai dalyvauja ir dosniai aukoja įvairių ekstremaliųjų humanitarinių nelaimių aukoms.
Daugiau kaip 40 metų Europos Sąjunga aktyviai teikia humanitarinę pagalbą. Siekdama „užtikrinti greitesnį ir veiksmingesnį dalyvavimą“, 1992 m. ji įsteigė Europos bendrijos humanitarinės pagalbos biurą (ECHO). 2010 m. vasario mėn. pradėjus darbą dabartinei Europos Komisijai, ECHO suteiktas visateisio Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato statusas. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į Lisabonos sutartį, kurioje humanitarinei pagalbai ir civilinei saugai suteikiama didesnė svarba. Kristalina Georgieva – pirmoji už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakinga Komisijos narė.
Komisija humanitarinę pagalbą teikia daugiau kaip 100 šalių visame pasaulyje. Ilgą laiką daugiausia ES humanitarinės pagalbos lėšų buvo skiriama Kroatijai ir Bosnijai ir Hercegovinai (Jugoslavijos skilimo laikotarpiu), Sudanui, Demokratinei Kongo Respublikai, Afganistanui, Okupuotajai Palestinos Teritorijai, Pakistanui, Rusijai ir Burundžiui.
ES solidarumas padėjo suteikti didelę pagalbą po didžiųjų nelaimių – 2004 m. cunamio Pietų Azijoje, 2010 m. žemės drebėjimo Haityje ir potvynių Pakistane. Svarbus Komisijos humanitarinio darbo aspektas – dėmesys „užmirštoms krizėms“, t. y. toms humanitarinėms nelaimėms, kurioms žiniasklaidoje skiriama nedaug dėmesio ir kurioms Komisija dažnai vienintelė teikia humanitarinę pagalbą.
Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia humanitarinės pagalbos teikėja. Europos Komisija ir vienuolika ES valstybių narių (Švedija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Nyderlandai, Suomija, Danija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Belgija ir Italija) yra tarp dvidešimt didžiausių institucinių pagalbos teikėjų pasaulyje.
