Kom­pos­tas – nau­da ki­še­nei ir ūkiui10

Nau­da – ke­le­rio­pa

Pro­jek­tas „Šiau­lių re­gio­no ko­mu­na­li­nių at­lie­kų sis­te­mos plėt­ra“, ku­rį 85 pro­c. fi­nan­suo­ja ES Sang­lau­dos fon­das ir 15 pro­c. pro­jek­to ren­gė­jai – la­bai reikš­min­gas. Jį įgy­ven­di­nus pa­si­keis at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­ma, o į są­var­ty­nus bus iš­ve­ža­ma vos 20-30 pro­c. da­bar­ti­nio at­lie­kų kie­kio. At­lie­kos bus per­dir­ba­mos, pa­nau­do­ja­mos, tad pa­si­keis ir gy­ven­to­jams tei­kia­mos pa­slau­gos.

Mo­ni­ka Nar­bu­tie­nė, ŠRATC vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tė, sa­ko, kad pro­jek­tu ti­ki­ma­si pa­siek­ti, jog 2013 me­tais į są­var­ty­ną at­ke­liau­tų dvi­gu­bai ma­žiau bios­kai­džių at­lie­kų nei yra da­bar. 2020-ai­siais me­tais į są­var­ty­ną ga­lės pa­tek­ti vos 25 pro­c. 2000 m. at­lie­kų kie­kio.

Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą vi­sam Šiau­lių re­gio­nui bus nu­pirk­ti 38 tūkst. kon­tei­ne­rių bios­kai­džioms at­lie­koms ir kom­pos­ta­vi­mo dė­žių. Kom­pos­ta­vi­mo dė­žės, ku­rio­se pri­va­čių val­dų gy­ven­to­jai ga­lės kom­pos­tuo­ti at­lie­kas, bus ne ma­žes­nės nei 600 lit­rų tal­pos. Kon­tei­ne­riai bios­kai­džioms at­lie­koms bus 140 ar­ba 240 lit­rų tal­pos.

In­di­vi­dua­lių val­dų gy­ven­to­jai tu­rės pa­si­rink­ti, ar no­ri nau­do­ti kom­pos­ta­vi­mo dė­žę, ar kon­tei­ne­rį bios­kai­džioms at­lie­koms. Jei žmo­nės no­rės dė­žė­se kom­pos­tuo­ti suy­ran­čias at­lie­kas, mo­kes­tis už ki­tas iš­ve­ža­mas at­lie­kas jiems bus ma­žes­nis. Kiek ma­žes­nis, dar nė­ra įver­tin­ta, ta­čiau aiš­ku, kad jei žmo­gus iš­me­ta ma­žiau at­lie­kų, mo­kė­ti už pa­slau­gą ir­gi tu­ri ma­žiau.

Jei gy­ven­to­jai ne­no­rės tu­rė­ti kom­pos­to ir nau­do­sis spe­cia­liais kon­tei­ne­riais, už iš­ve­ža­mas at­lie­kas mo­kės nu­sta­ty­to dy­džio mo­kes­tį. Pa­sak pa­šne­ko­vės, kom­pos­ta­vi­mo dė­žės ne­bus da­li­ja­mos gy­ven­vie­tėms, kur yra ma­žiau nei šim­tas pri­va­čių na­mų.

Ko­kias at­lie­kas bus ga­li­ma mes­ti į kon­tei­ne­rius bios­kai­džioms at­lie­koms ir ko­kias – į kom­pos­ta­vi­mo dė­žes?

Pa­sak M. Nar­bu­tie­nės, į kon­tei­ne­rius bios­kai­džioms at­lie­koms ne­ga­li­ma mes­ti mė­sos, žu­vies, pie­no pro­duk­tų, dar­žo­vių, ku­rias ap­do­ro­jant ter­miš­kai nau­do­ja­mas alie­jus, ki­ti rie­ba­lai. Į kon­tei­ne­rius ga­li­ma mes­ti tik ža­lią­sias at­lie­kas – dar­žo­ves, vai­sius, žo­lę, la­pus. Su­kaup­tas bios­kai­džias at­lie­kas ve­žė­jai iš­veš į kom­pos­ta­vi­mo aikš­te­les, kur at­lie­kos bus kom­pos­tuo­ja­mos pra­mo­ni­niu bū­du.

Jei gy­ven­to­jai pa­si­rinks kom­pos­ta­vi­mo dė­žes, į jas ga­lės mes­ti žo­lę, la­pus, vai­sius, dar­žo­ves, ar­ba­tos ir ka­vos tirš­čius, ter­miš­kai ap­do­ro­tus rie­bius mais­to li­ku­čius, po­pie­rių, smul­kin­tą kar­to­ną, smul­kin­tas ša­ke­les. Į kom­pos­ta­vi­mo dė­žes ne­pa­tar­ti­na mes­ti kau­lų, mė­sos ir žu­vies at­lie­kų, nes jie ga­li vi­lio­ti grau­ži­kus.

„Pa­si­rin­kus kom­pos­ta­vi­mo dė­žes gy­ven­to­jams nau­da bus ke­le­rio­pa – jiems bus tai­ko­ma ma­žes­nė rink­lia­va bei ga­lės pa­si­ga­min­ti na­tū­ra­lios trą­šos. Kom­pos­ta­vi­mo dė­žės yra di­des­nės nei kon­tei­ne­riai, tad at­lie­kų ga­li­ma iš­mes­ti dau­giau“, – sa­ko M. Nar­bu­tie­nė.

Na­tū­ra­li trą­ša

Kom­pos­ta­vi­mo dė­žė yra be dug­no ir sta­to­ma ant že­mės. Taip yra to­dėl, kad be­si­ga­mi­nan­tis per­tek­li­nis skys­tis ger­tų­si į že­mę, o iš jos į dė­žę ga­lė­tų leng­vai pa­tek­ti slie­kai, bak­te­ri­jos, ku­rie pa­ge­ri­na kom­pos­to ga­my­bą.

Į kom­pos­ta­vi­mo dė­žę ne­pa­tar­ti­na mes­ti pikt­žo­lių su su­bren­du­sio­mis sėk­lo­mis. Sėk­los ga­li ne­spė­ti suir­ti, tad to­kiu kom­pos­tu trę­šiant že­mę ga­li­ma pikt­žo­les pa­sė­ti.

Kom­pos­tuo­jant at­lie­kas, pa­tar­ti­na jas pa­mai­šy­ti, įber­ti smul­kin­tų ša­ke­lių, nes pa­sta­ro­sios su­for­muo­ja oro tar­pus, rei­ka­lin­gus sėk­min­gam pu­vi­mo pro­ce­sui. Kom­pos­tui for­muo­tis rei­kia drėg­mės, tad dė­žės tu­ri­nį re­ko­men­duo­ja­ma pa­lais­ty­ti. Per daug drėg­mės nė­ra ge­rai, to­dėl tam, kad ne­pri­ly­tų, kom­pos­to dė­žės tu­rės dang­čius.

Pa­sak M. Nar­bu­tie­nės, kom­pos­tas dė­žė­se su­si­for­muo­ja per me­tus, bet jei no­ri­ma jo gau­ti grei­čiau, ga­li­ma par­duo­tu­vė­se įsi­gy­ti spe­cia­lių bak­te­ri­jų. Pa­nau­do­jus bak­te­ri­jas kom­pos­to ga­li­ma tu­rė­ti jau po pu­sant­ro mė­ne­sio.

„Į kom­pos­ta­vi­mo dė­žes ne­ga­li­ma mes­ti ne­pū­van­čių at­lie­kų, pa­vyz­džiui, po­lie­ti­le­no. Ne­re­ko­men­duo­ja­ma mes­ti ir žur­na­lų po­pie­riaus. Su­si­for­ma­vęs kom­pos­tas pa­na­šus į juo­dą pu­rią že­mę. Moks­li­nin­kai įro­dė, kad na­tū­ra­liu kom­pos­tu trę­šia­mi au­ga­lai re­čiau ser­ga, au­ga veš­les­ni ir jų der­lius bū­na gau­ses­nis. Tai eko­lo­giš­ka trą­ša, tad juo trę­šia­mi vai­siai ir dar­žo­vės yra eko­lo­giš­ki“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.

Kaip rū­šiuo­ti ki­tas at­lie­kas?

At­lie­kas, ku­rių ne­ga­li­ma mes­ti nei į kom­pos­ta­vi­mo dė­žes, nei į bios­kai­džių at­lie­kų kon­tei­ne­rius, gy­ven­to­jai tu­rės rū­šiuo­ti: at­skir­ti stik­lą, po­pie­rių, me­ta­lą ir plast­ma­sę. Li­ku­sias šiukš­les bus ga­li­ma iš­mes­ti į miš­rių ko­mu­na­li­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rius.

Į kon­tei­ne­rius, skir­tus stik­lui, ga­li­ma mes­ti bu­te­lius, stik­lai­nius, du­že­nas, in­dus. Stik­lo ta­ra tu­ri bū­ti šva­ri, ta­čiau eti­ke­čių pa­ša­lin­ti ne­bū­ti­na.

Plast­ma­sės ir me­ta­lo at­lie­kas ga­li­ma mes­ti į plast­ma­sei skir­tus kon­tei­ne­rius. Ga­li­ma iš­mes­ti tik šva­rų plas­ti­ką, o pa­čią pa­kuo­tę re­ko­men­duo­ja­ma su­spaus­ti.

Iš­me­ta­mas po­pie­rius ga­li bū­ti su są­var­žė­lė­mis, lip­nia juos­te­le. Kar­to­ni­nes dė­žes re­ko­men­duo­ja­ma iš­lanks­ty­ti ir su­smul­kin­ti.

Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą mo­kes­čiai di­dės

Pro­jek­tas „Šiau­lių re­gio­no ko­mu­na­li­nių at­lie­kų sis­te­mos plėt­ra“ pra­dė­tas įgy­ven­din­ti 2010-ai­siais. Ap­lin­kos pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­rai bu­vo pa­teik­ta pa­raiš­ka gau­ti ES struk­tū­ri­nę pa­ra­mą pro­jek­tui, o praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je bu­vo pa­si­ra­šy­ta pro­jek­to „Šiau­lių re­gio­no ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mos plėt­ra“ fi­nan­sa­vi­mo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo su­tar­tis.

Pro­jek­to biu­dže­te nu­ma­ty­ta di­džiau­sia pro­jek­to tin­ka­mų fi­nan­suo­ti iš­lai­dų su­ma – 54.486.875,00 Lt. ES Sang­lau­dos fon­do lė­šos pro­jek­tui įgy­ven­din­ti – iki 46.313.843,00 Lt.

Pro­jek­to veik­lų įgy­ven­di­ni­mo pra­džia 2010 m. lie­pos 2 d. Pro­jek­to veik­lų įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­ga 2013 m. gruo­džio 30 d.(su ga­li­my­be pra­tęs­ti 6 mėn.).

Įgy­ven­di­nus pro­jek­tą bus iš­plės­ta ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­ma, su­kur­ta inf­rast­ruk­tū­ra 114 000 to­nų ko­mu­na­li­nėms at­lie­koms su­tvar­ky­ti, bei už­tik­rin­ta, kad ne ma­žiau nei 50 pro­c. Šiau­lių ko­mu­na­li­nių at­lie­kų, tvar­ky­mo re­gio­no te­ri­to­ri­jo­je, su­si­da­ran­čių ko­mu­na­li­nių bio­lo­giš­kai skai­džių at­lie­kų bū­tų per­dir­ba­mos ar ki­taip pa­nau­do­ja­mos.

Jau nuo 2013 m. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja nu­ma­to įves­ti mo­kes­tį už ap­lin­kos ter­ši­mą ne­pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­nuo­se pa­ša­lin­to­mis at­lie­ko­mis (są­var­ty­no mo­kes­tį), ku­ris tu­rė­tų bū­ti 75 Lt/t ir kas­met di­dė­ti po 20 Lt/t, kol pa­siek­tų 155 Lt/t. Ti­ki­mą­si, kad įgy­ven­di­nus pro­jek­tą mo­kes­čiai di­dės, ta­čiau jie bus ma­žes­ni, nei tuomet jei pro­jek­tas ne­bū­tų įgy­ven­din­tas“, – sa­ko ŠRATC at­sto­vė.

Anot M. Nar­bu­tie­nės, in­for­ma­ci­ja apie pro­jek­tą bus vie­ši­na­ma per te­le­vi­zi­ją, ra­di­ją, spau­dą.