Kelias – gyvas organizmas8 

Užmojai ir realybė

Vairuotojai, riedėdami į Radviliškį, dažnai pasuka nauju keliu – pro Rėkyvos sodus, Šilėnus ir Mankiškius. Kerta geležinkelį ir romantiškai rieda lygutėliu nauju plentu tiesiai į Radviliškio centrą. Lekiantys į Vilnių ar Panevėžį suka Pakruojo kryptimi. Kodėl?

Jau beveik metus trunka kelio Šiauliai–Radviliškis rekonstrukcija. Šis procesas taip vadinamas vien dėl to, kad šioje vietoje jau buvo kelias. Tačiau tai neabejotinai naujo kelio statyba. Vietoj siauro dviejų eismo juostų keliuko jau tiesiama keturių eismo juostų magistralė su servisiniais keliais.

Vairuotojai stengiasi aplenkti remontuojamą kelio ruožą, tačiau ne paslaptis, jog kartais tyčia juo važiuoja. Nori pasigrožėti čia vykstančių darbų didingumu. Važiuodami skaičiuoja techniką, bando įsivaizduoti, kaip greitai teks įsukti į šį kelią iš Mankiškių kelio ar Šniūraičių.

UAB "Šiaulių plentas" technikos direktorius Vitalijus Andrejevas pristabdo visureigį dar prie Kairių. "Štai čia bus nutiestas Šiaulių aplinkkelis. Tačiau tai – dar tolima ir brangiai kainuojanti ateitis. Yra tikslas apjuosti Šiaulius žiedu, kuriuo sunkvežimiai galėtų aplenkti miestą, į jį neužsukę", - pasakoja direktorius ir rieda toliau Radviliškio link.

Ne kiekvienas čia važiuodamas žino, jog rieda transeuropinio tinklo keliu. Jis driekiasi nuo Klaipėdos iki Lydos (Baltarusija). Direktorius primena, jog vykstame į šiuo metu didžiausią kelio rekonstrukciją Lietuvoje bei vieną paskutinių rimtų užsakymų šalyje. "Šiaulių plentas" rengiasi didžiąją dalį veiklos perkelti į Lenkiją, kur darbo niekada nepritrūks. Čia liks tik kelių priežiūros specialistai ir įranga.

Transeuropinė kokybė

Visureigis stabteli, kur prasideda kelio rekonstrukcijos darbų ruožas. Ženklai čia ne tik riboja greitį ir nukreipia eismą. Didžiulis ženklas informuoja, jog vykdomi darbai finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007–2013 metų programos lėšų. Apačioje – užrašas "Kuriame Lietuvos ateitį".

"Tai tiesa – ES visiškai apmoka šį projektą", - patvirtina direktorius. Vėliau jis žemėlapyje parodo, jog šis magistralinis kelias priklauso europinės reikšmės keliui Klaipėda–Palanga–Šiauliai–Panevėžys–Ukmergė–Vilnius. Lietuvoje yra dar keletas transeuropinės reikšmės kelių. Vadinasi, kelio remontai atliekami pagal ES standartus? "Ne. Visi standartai lietuviški, tačiau jie atitinka europinius", - paaiškina V. Andrejevas.

Kelią rekonstruoti planuojama baigti iki šių metų pabaigos. Juo jau galės laisvai važiuoti automobiliai, tačiau įvairiausi pakelės darbai gali užtrukti iki gegužės mėnesio. Kol kas visi darbai vyksta pagal planą, kurį šiek tiek sujaukė karščiai ir liūtys.

Ar tikrai būtina į šį kelią tiek investuoti?

Direktorius iškart argumentuoja faktais: "Prieš remontą šiuo keliu pravažiuodavo apie 12 300 lengvųjų automobilių ir apie 1400 sunkvežimių. Tai didelis srautas. Po rekonstrukcijos automobilių gali dar padaugėti."

Įdomiausia tai, kad kelininkai į lengvųjų automobilių skaičių mažai kreipia dėmesio. Plačiaračiai traktoriai taip pat nelabai pavojingi keliui, tačiau "fūromis" vadinami sunkvežimiai kelią pjaute pjauna. Vieno sunkvežimio daroma žala prilyginama 10 tūkst. lengvųjų automobilių. Direktorius nuogąstavo, kad per Mankiškius pasukę sunkvežimiai greitai sugadins ten paklotą asfaltą, nes jis tokiam krūviui nepritaikytas.

Kelias – gyvas daiktas

Kelininkams dainos žodžiai "numegzk man, mama, kelią" sukelia šypseną. Vilnonių siūlų čia tikrai nepakaks, tačiau poezijos kelių statybose yra.

Šio kelio rekonstrukcija – didžiausia šiuo metu šalyje. Brangesnis buvo tik Vilniaus aplinkkelis. Taip pat šį projektą galima palyginti su Šiaulių-Bubių keliu. Jie kainavo panašiai. Skirtumas tas, kad kelias Radviliškio link bus rekonstruotas per metus, o kelio į Bubius darbai užtruko trejus. Taip pat skiriasi kelio kokybė. "Savivaldybė stengiasi visur sutaupyti, o ES finansuoja taip, kad viskas būtų be priekaištų", - paaiškina V. Andrejevas.

Rekonstruojamas kelio ruožas – pusseptinto kilometro, tačiau čia sudėta visa kelininkų fantazija. Kelyje Radviliškis–Šiauliai bus viskas, ko reikia tikram keliui: pėsčiųjų ir dviračių takas, žiedinė sankryža, tunelinis viadukas, apšvietimas, servisiniai keliai. Tikimasi, kad šis kelias, iki šiol "tituluojamas" kone avaringiausiu šalyje, taps saugesniu.

Kas yra servisinis kelias? Tai abiejose kelio pusėse nutiestos dar dvi kelio juostos, kurios su magistraliniu keliu nesikerta. Jomis naudosis ūkininkai ir kitos transporto priemonės, kurioms "įšokti" į transeuropinį kelią nėra būtina. Taip bus nuo kelio nukreipta nemažai sunkios technikos.

Direktorius pamoja ranka į kairę: "Štai mūsų smėlio karjeras. Iš čia imame smėlį. Skalda atkeliauja iš Pakruojo rajono Petrašiūnų arba Klovainių karjerų. Daug kitų keliams reikalingų medžiagų pagaminta Lietuvoje."

Stabtelime prie didžiulio metalinio tunelio. Kuris netrukus bus visas "pakištas" po keliu. Galinga konstrukcija pasitarnaus saugumui kelyje. Visi išvažiuojantys iš Šniūraičių kaimo ir norintys pasukti į Radviliškį turės pravažiuoti šiuo tuneliu ir įsilieti į automobilių srautą.

Čia pat sukrautos didžiulės medinės konstrukcijos. Jų vidus pripildytas minkštos medžiagos, kuri gerai sugeria triukšmą. "Tai apsauginė sienelė nuo triukšmo. Ties Šniūraičiais palei kelią jau statoma ši konstrukcija. Keliu riedančių sunkvežimių keliamas triukšmas gyventojus vargins gerokai mažiau", - pasakoja direktorius.

Sienelei įrengti jau išgręžti gręžiniai, į kuriuos leidžiama erdvinė armatūra, pripilama betono. Tvirtas pamatas reikalingas, nes vėjas tokio dydžio sieną stums tarsi laivo bures. Sienelė galėjo būti ir iš metalinių konstrukcijų, tačiau architektai nusprendė, kad ji turi būti artima gamtai.

Saugumas - svarbiausia

Sustojame prie posūkio į Šniūraičius. Čia iš gelžbetonio blokų iš metalo konstrukcijų jau pastatyta požeminė pėsčiųjų perėja. Meistrai kruopščiai matuoja nuolydžius. Rengiamasi perėją užkloti keliu.

Saugaus eismo priemone galima laikyti ir pačią kelio dangą, kurią sudaro trys asfaltbetonio sluoksniai. Nemažai sluoksnių dar yra po pačia danga. Kokybiška asfaltbetonio danga yra elastinga. Pravažiavus ji šiek tiek deformuojasi, tačiau atsistato į vietą. Kai sunkvežimių srautas būna per didelis, asfaltbetonio danga "pavargsta" ir deformuojasi negrįžtamai. Dėl didėjančių srautų Lietuvoje jau pradedama kalbėti apie betoninius kelius. Jie geresni už įprastą asfaltą, tačiau mažai kas moka jį kokybiškai pakloti. Išgriauti tokį kelią būtų nemažai vargo. Direktorius priminė, kad Lietuvoje yra tik vienas betoninis kelias, nekokybiškai nutiestas senais laikais. Iki šiol nežinoma, ką su juo daryti.

Dabar galima per dešimt minučių pamatyti kone visus kelio statybos etapus. Vienoje vietoje ekskavatoriai kabina gruntą – žemina būsimo kelio lygį. Šioje vietoje anksčiau buvo kalnas. Magistralėse tai nesaugu.

Du traktoriai atlieka maišytuvų arba atvirkštines funkcijas. Jie lėtai slenka gruntu, jį iškasa ir atskiria reikiamas sudėtines dalis. Kitu atveju – nieko neatskiria, bet daugiau nei pusmetrio gylio sluoksnį kruopščiai permaišo su kalkėmis. Pastarosios gerai sugeria drėgmę. Sausas kelias – patikimas. Direktorius pasipiktinęs parodo pirštu akivaizdų "broką", kurio paprastas praeivis nepastebės: "Kažkas užvažiavo ant paruošto grunto. Provėžose ėmė kauptis vanduo. Ši vieta džius ilgiau. Sulėtės darbai."

Skiriamojoje magistralinio kelio juostoje sumontuoti drenažo įrenginiai, kurie neleis vandeniui kauptis ant kelio ar pylimo. Vienas kelio darbininkas su kastuvu pripažįsta, kad lietus jau pridarė nemažai eibių. Kruopščiai supilta kelio sankasa per liūtis buvo išgraužta vandens upelių. Tenka viską vėl sukelti ant kelio pylimo.

Abiejose kelio pusėse bus įrengta metalinė tvorelė. Sprogus padangai ar nesuvaldžius automobilio, skristi nuo kelio jau neteks. Visi išvažiavimai iš kelio įrengti taip, kad netrukdytų toliau važiuojantiems automobiliams.

Šis kelias turės pirmąjį Lietuvoje "turbo" žiedą. Tai toks pat kelio žiedas, tik gerokai didesnis. Į kelią įsukantys vairuotojai galės tai padaryti nesustodami, o keliu riedantiems reikės tik truputį pristabdyti.

Didelė kelio dalis bus apšviesta taip pat, kaip kelias pro Radviliškį.

Privatininkai stengiasi pasipelnyti

Kelyje vyksta darbas, verda teismai, nenuspėjamai keičiasi situacija. Maža to, jog į darbą kasdien ateina asmenybės, dirba sudėtinga technika. Dar nežinia, kokius žemės sluoksnius atkas traktoriai. Juodžemis – visiškai nereikalingas keliams. Tai augalinės kilmės sluoksniai, kurie visai nelaiko kelio. Bekasant paaiškėja, kad po keliu turės tekėti upelis ar šaltinis.

Dar galima pamatyti akivaizdžios kovos apraiškas tarp kelininkų ir privačios žemės savininkų. "Bylinėjamės teismuose. Privačios žemės savininkai nesistengia suprasti, kad kelias reikalingas visiems. Vos tik imama tartis, šie savininkai pradeda garsiai šaukti, jog norėjo šalia kelio plėtoti verslą. Dabar viskas žlugo – prašom kompensuoti", - pasakoja V. Andrejevas ir parodo ant kalno sukrautus statybinius blokus. Ant jų užrašyta "neparduodama".

Kaip sprendžiami tokie konfliktai? Teismas nustato, kokia suma žemei ir padarytiems nuostoliams išpirkti būtų protingiausia.

Darbas tokiuose objektuose reikalauja nuolat siekti naujausių žinių. V. Andrejevas apgailestauja, kad ne visi darbų vadovai ir patys darbininkai tai supranta. Dažnai dirba aklai, "įsikandę" senų metodų. Vienos srities specialistai dažnai nieko neišmano apie kitų kelio darbuotojų veiklą. Kartais verta kelininkams pasidomėti tiltų statyba ir atvirkščiai.

Darbas kelyje sustyguotas taip, kad automobiliai čia visada gali važiuoti. Tačiau ne visi tai daro protingai. Vienas mersedesas kaktomuša trenkėsi į kelyje dirbančio sunkvežimio galą. Džiugina tai, kad sąmoningų ir kultūringų vairuotojų tik daugėja.