Europos Sąjungos milijonai atgaivins ir Šiaulių senamiestį5
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė įsitikinusi, kad be ES struktūrinės paramos Šiauliai būtų pajėgę tik skyles duobėtose gatvėse užlopyti.
Autorės nuotr.
Šiauliai - vienas šalies miestų, rodos neturinčių, senamiesčio. Turėjo, tačiau visa griaunantys karai taip suniokojo miestą, kad Šiaulių senamiestį galima pamatyti tik istoriją menančiuose atvirukuose. Vis dėlto gabalėlis senamiesčio - Ch. Frenkelio kadaise įkurtas fabrikas - yra ir netrukus atgims. Iš Europos Sąjungos gauti net aštuoni milijonai litų, kurių dėka "Elnio" teritorijoje jau kitų metų pavasarį prasidės menininkų mekos - Menų fabriko - statybos darbai. Aistė Žalevičienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja, sako, kad jau paskelbtas konkursas pastatams pirkti. "Jei ne ES parama, miestas savo jėgomis galėtų tik skylėtas gatves lopyti. Per metus į Šiaulius įplaukia apie 200 milijonų litų ES investicijų", - sako A. Žalevičienė ir pasakoja, kas bus daroma mieste gaunant ES struktūrinę paramą.
ES pinigai į bankrotą neveda
Lietuvai įstojus į ES pasikeitė ne tik šalies statusas. 2007-2013 metais Lietuvą pasieks 23 mlrd. litų iš ES struktūrinių fondų. Pagrindinis struktūrinės paramos tikslas – sumažinti Lietuvos atotrūkį nuo senųjų ES narių ir iki 2015 metų jas pasivyti tiek ekonominės, tiek socialinės gerovės prasme.
Lietuvą pasiekiančios sumos - išties milžiniškos. Vienas litas iš trijų šalies biudžete - ES lėšos. A. Žalevičienė sako, kad Šiaulių situacija tokia pat - vienas litas iš trijų biudžete - ES struktūrinės paramos lėšos.
Per metus Šiauliai sulaukia apie 200 mln. litų. Vien Vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūros plėtros projekto vertė - 70 mln. lt. Projektas įgyvendinamas Medelyno, Kalniuko, Pabalių mikrorajonuose, Tilžės-Verdulių-Kanapių-Girulių gatvių kvartale. Projektą įgyvendinus, prisijungti prie tinklų turės galimybę 2886 sklypai arba 7 tūkst. gyventojų.
"ES pinigai į bankrotą tikrai neveda. Nepaisant to, kad kai kuriems projektams po 15 procentų lėšų turi skirti pati Savivaldybė ir valstybė, miestas gauna milžinišką naudą. Ne visur ir tuos 15 procentų lėšų reikia skirti, pavyzdžiui, viešosios paskirties pastatams renovuoti ES skiria 100 procentų lėšų. Lieporių, Gegužių mokyklos, Didždvario, "Romuvos" gimnazijos renovuojamos gavus 100 proc. lėšų", - sako pašnekovė.
A. Žalevičienės teigimu, itin milžiniška nauda, kad buvo gauta 40 milijonų litų Šiaulių pramoninio parko plėtrai. Lietaus nuotekų tinklai jau pradėti tiesti, antrasis etapas truks iki 2013-ųjų, projektas finansuojamas 100 procentų. "Problema ta, kad įgyvendinant projektą būna dalis veiklų, kurias būtina įgyvendinti (projekto viešinimas, administravimas), o pinigai tam neskiriami. Juos reikia rasti biudžete, bet šios papildomos lėšos - lyg ašara vandenyne. Miestui ES struktūrinių fondų parama - neįkainojama ir ilgalaikė. Gyventojai turi darbo, o gyvenimo sąlygos ir galimybė gyventi vis geriau - akivaizdi",- sako vedėja.
Be jau išvardytų projektų, finansuojamų ES struktūrinių fondų, 2009-2011 metais už 16 milijonų litų bus modernizuojamos ir tiesiamos kelių jungtys tarp Šiaulių miesto gatvių ir aplinkkelių. Bus tęsiami darbai plečiant Šiaulių industrinį parką, renovuojamos Gytarių, Zoknių mokyklos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
Buvusioje Vaikų poliklinikoje Varpo gatvėje kitąmet turi įsikurti Psichikos dienos stacionaras, O Rėkyvoje atsiras 8,2 milijono litų vertės Savarankiško gyvenimo namai, kur galės gyventi senyvi žmonės ir žmonės su negale. 2012 metais bus rekonstruotos Dubijos, Vijolių, Medelyno, Rėkyvos mokyklos.
Menininkų meka - "Elnio" fabriko teritorijoje
Vis dėlto pats svarbiausias projektas, apie kurį šnekama kelerius metus ir kuriam įgyvendinti vasarį pagaliau gauti 8 mln. litų iš ES, Šiaulių menų fabriko įkūrimas "Elnio" fabriko pastatuose.
XIX a. statyto odų apdirbimo fabriko pastatus su katakombomis yra įsigiję keli savininkai. Šiuo metu Savivaldybė yra paskelbusi konkursą pastatams įsigyti, kuriame ir įsikurtų menininkų meka. A. Žalevičienė sako, kad projekto esmė - finansuoti pramoninio paveldo objektą. Pamiršti ir nebesaugomi objektai gali būti pritaikyti menininkams kurti, parodoms, šventėms rengti.
Projektas ES finansuoti buvo parengtas prieš dvejus metus, šiauliečiai orientavosi gauti apie 3-4 milijonus litų ir pastatą išsinuomoti iš verslininkų 20 metų. Paaiškėjus, kad gauti aštuoni milijonai, nuspręsta pastatą nusipirkti. "Elnio" fabrikas turi pramoninio paveldo statusą. "Nežinau, kas pirmas pasakė, kad "Elnio" fabrikas ir jo teritorija - Šiaulių senamiestis. Jį turime galimybę išsaugoti ir atgaivinti. Ketiname teritoriją plėtoti kaip vientisą, odų gamyklą iš ten iškelti į Industrinį parką", - sako A. Žalevičienė.
Šalia "Elnio" esantys Ch. Frenkelio rūmai - pati gražiausia vieta mieste, rudenį jų teritoriją jau ketinama baigti tvarkyti. Pasigirdo siūlymų netgi į "Elnio" teritoriją įleisti vandens - iškasti vandens kanalą, padaryti ten uostą. Vandens kanalas sujungtų Talkšos ežerą su Prūdeliu, čia būtų galima net jachtomis plaukioti.
"Pirmasis žingsnis - mažosios Venecijos sukūrimas Šiauliuose. Nėra nenuperkamų dalykų. Tik laiko klausimas, kada visi teritorijos pastatai bus nupirkti privačių investuotojų", - mano pašnekovė.
A. Žalevičienė džiaugiasi, kad jau rengiamas techninis projektas Talkšos ežero pietinei pakrantei tvarkyti. Ši pakrantė - vieta, kur stovi milžiniška V. Purono lapė. Teritorijoje ketinama įrengti apšvietimą, pastatyti suolelių. "ES pinigai, ką kas bekalbėtų, ne butaforija. Galime sutvarkyti tai, ko savo biudžeto lėšomis tikrai nepadarytume. Ši milžiniška parama - procesams kurti, ir man sunku patikėti, kad bent vieną milijoną litų dabar patys būtume radę ilgalaikiams projektams finansuoti", - sako pašnekovė.
Pasak A. Žalevičienės, dabar verčiamasi per galvą, kad iki liepos 31-osios pastatas Menų fabrikui būtų nupirktas. Už vieną kvadratinį metrą savivaldybė ketina mokėti 60-70 litų. "Labai dėkinga dabar situacija patalpoms pirkti. Jei pasiseks, Menų fabriko statybos darbai prasidės kitąmet pavasarį ir Šiaulių senamiestis bus atgaivintas", - tikisi ji.
Logistikos centras išgelbės Šiaulius
A. Žalevičienė sako, kad Šiauliams itin pasisekė, kad buvo palaiminta Šiaulių logistikos centro idėja, kurio vertė - 50 mln. litų. "Jei Šiauliuose išplėtotume logistiką, miestas gyventų be problemų", - įsitikinusi pašnekovė. Kitų Europos miestų (pavyzdžiui Vokietijos Grosbareno miestas), kuriuose išplėtota logistika, gyventojai gyvena be problemų - turi darbo, neturi kur dėl pinigų.
"Mušėmės" ilgai dėl šio projekto būtinumo, konkurentai mums kišo koją, bet mes nugalėjom. Logistkos centras bus didelis dalykas. Kažkas sostinėje apie Šiaulius yra pasakęs, kad mes nematomai dalyvaujame, tyliai ramiai padarome namų darbus. Ministerijoms telieka palaimint", - šypsosi ji.
Pasak A. Žalevičienės, jei ne ES struktūrinių fondų pinigai, nieko nebūtume turėję. Juk Šiauliuose nesėkmingai buvo kurtas LEZ'as, Oro uostas vos kruta, o šie projektai įstrigo būtent dėl pinigų trūkumo. Jei tada būtų buvusi galimybė gauti ES paramą, politinės pažiūros būtų sėkmingai susidėliojusios. "Didžiausią padėką dabar reikėtų reikšti tiems, kurie išsaugojo Oro uostą. Juk Oro uostas ir Logistikos centras vienas be kito negali, vienas kitam labai reikalingi", - sako Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja.
Lietuvoje šiuo metu įgyvendinami 2879 projektai, finansuojami iš ES struktūrinių fondų. Bendra šių projektų vertė – 15,7 mlrd. litų, o projektams skirto finansavimo iš ES fondų dalis – 11,9 mlrd. litų. Nemaža dalis šių projektų įgyvendinama ne tik viename rajone ar regione, bet aprėpia didelę arba net visą Lietuvos teritorijos dalį.
