Per karščius gyvūnai puola dažniau5

Iš nukentėjusiųjų 126 asmenims buvo skirta imunoprofilaktika nuo pasiutligės. Neįvertindami galimų pasiutligės pasekmių, skiepytis atsisakė arba patys savavališkai nutraukė pradėtą skiepijimo kursą 32 asmenys. Deja, dauguma (net 74 proc.) nukentėjo nuo žinomų gyvūnų, t. y. dėl to kalti arba gyvūnų neprižiūrintys gyventojai, arba patys nukentėjusieji, kurie išprovokuoja gyvūno agresyvų elgesį, bando paglostyti, erzina svetimus gyvūnus. Asmenų, nukentėjusių nuo pasiutusių gyvūnų, neužregistruota, – teigė E. Samulytė.

Kaip ir kiekvienais metais, daugiausiai gyventojų (270) į medikus kreipėsi apkandžioti, apseilėti ar apdraskyti šunų. Dėl kačių padarytų sužalojimų į medikus kreipėsi 51 asmuo, iš jų 12 asmenų nukentėjo nuo nežinomų kačių. Žiurkės apkandžiojo 4 asmenis. Registruoti nukentėjusieji, kuriuos apkandžiojo ar kitaip sužalojo kiti laukiniai gyvūnai: usūrinis šuo, lapė, kiaunė, 2 asmenys nukentėjo nuo nežinomų gyvūnų. Kiti asmenys nukentėjo nuo naminių galvijų (kiaulės, arklio ir kt.).

Pasiutligė – mirtina liga

Pasiutligė yra viena seniausių ir pavojingiausių infekcinių ligų. Jei užsikrėtusiam žmogui laiku nepradedamas skiepijimas, mirštamumas siekia 100 procentų. Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų nuo pasiutligės mirė trys žmonės. Visi jie į medikus nesikreipė, todėl nuo pasiutligės nebuvo paskiepyti.

Pasiutligės viruso rezervuaras gamtoje yra plėšrieji šuninių šeimos žvėrys – lapės, vilkai, usūriniai šunys, kurie apkrečia vieni kitus, taip pat kitus miško žinduolius bei apkandžioja naminius gyvūnus, o šie kontaktuoja su žmonėmis. Pasiutlige gali užsikrėsti ir sirgti karvės, arkliai, kiaulės, ožkos, avys. Taip pat virusą platina šikšnosparniai, žiurkės, pelės ir kiti graužikai. Ligos pradžioje atskirti, kokia liga serga gyvūnas, sunku, todėl geriausiai kreiptis į veterinarijos gydytoją. Visų rūšių gyvūnams, užsikrėtusiems pasiutlige, būdingas požymis – pakitęs elgesys. Simptomai priklauso nuo gyvūno rūšies ir individualių savybių. Šuniui, susirgusiam pasiutlige, būdinga tai, jog jis neėda maisto, bet graužia įvairius daiktus, slepiasi, vėliau tampa neįprastai agresyvus ar meilus, loja užkimusiu balsu, visus puola, blaškosi, nelaka ir net vengia vandens, negali nuryti seilių, išsivysto galūnių paralyžius. Sergantys gyvūnai 3–5 ligos dieną nugaišta. Laukiniai gyvūnai praranda savisaugos instinktą, atbėga į kiemus, užpuola žmones, naminius gyvūnus.

– Mirtinai pavojinga infekcija perduodama per seiles. Žmonės pasiutlige gali užsikrėsti, kai juos apseilėja, įdreskia, įkanda sergantis naminis ar laukinis gyvūnas, ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Gyvūnas apsikrečia per žaizdas, kai jam įkanda infekuotas pasiutlige gyvūnas. Pavojingesni įkandimai yra į nuogą kūną, negu per rūbus. Žmogus užsikrėsti gali ir pasiutusio gyvūno seilėms patekus ant odos įbrėžimų, junginių ir gleivinių, – pasakoja Visuomenės sveikatos centro specialistė.

Ligos eiga priklauso nuo žaizdos gylio ir jos atstumo nuo galvos. Kuo žaizda arčiau galvos, tuo trumpesnis ligos inkubacinis periodas ir didesnis pavojus susirgti pasiutlige. Pavojingiausios vietos yra galva, kaklas, plaštakos, ypač pirštų galai. Inkubacinis periodas gan įvairus, dažniausiai trunka 12–90 dienų, nors kartais ligos požymiai gali pasireikšti ir po keliolikos mėnesių. Ligos pradžioje pablogėja bendra savijauta, skauda, patinsta ir parausta įkandimo vieta, pakyla temperatūra, ligonis pasidaro irzlus, nemiega, būna apimtas baimės. Pasiutlige sergantis žmogus ypač bijo vandens, bet kokio oro dvelksmo, šviesos, triukšmo, jam prasideda haliucinacijos. Vėliau sergančiajam staiga atsiranda daug jėgų, jis tampa agresyvus. Ligos pabaigoje žmogų ištinka paralyžius, sutrinka kvėpavimas ir širdies darbas, ligonis miršta.

Kaip elgtis įkandus ar aplaižius įtartinam gyvūnui?

Jei įkando, apdraskė ar apseilėjo koks nors įtartinas gyvūnas, ŠVSC specialistė pataria pirmiausia įkandimo vietą nuplauti švariu vandeniu ir stipriu muilo tirpalu, dezinfekuoti žaizdos kraštus jodu ar spiritu. Šios priemonės neapsaugo nuo užsikrėtimo, tačiau pailgina inkubacinio periodo trukmę, kartu padidina ir sėkmingos imunoprofilaktikos tikimybę. Jei įkando žinomas gyvūnas (pavyzdžiui, kaimyno šuo), pasiteiraukite jo šeimininko, ar augintinis buvo paskiepytas nuo pasiutligės. Įkandus nežinomam gyvūnui, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris paskirs skiepijimo nuo pasiutligės kursą.

Skiepai nuo pasiutligės – vienintelė profilaktikos priemonė, galinti apsaugoti nuo mirties

Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo, todėl susirgus pasiutlige pasveikti nėra galimybių. Vienintelis būdas išgelbėti pasiutlige užkrėstą žmogų – laiku įskiepyti pasiutligės vakciną. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja E. Samulytė primena, kad skiepai yra vienintelė priemonė, galinti apsaugoti nuo mirties.

– Kuo ilgiau nukentėję asmenys delsia tai padaryti, tuo pasekmės sveikatai bus sunkesnės. Kuo greičiau pradedama skiepyti, tuo greičiau pasiekiamas apsauginis imuniteto lygis. Geriausiai, kai pradedama skiepyti pirmą parą po sužalojimo. Nukentėjusiems asmenims skiepijimo kursas nepradedamas, jei žinoma, kad apkandžiojęs gyvūnas ne seniau nei prieš metus buvo skiepytas nuo pasiutligės ir jei tokį gyvūną galima stebėti. Jeigu po 14 dienų apkandžiojus gyvūnui šis yra sveikas, apkandžiotajam asmeniui pavojaus susirgti pasiutlige nėra. Jeigu gyvūno stebėti nėra galimybės (pvz., apkandžiojo laukinis ar nežinomas gyvūnas ir pabėgo), būtina nedelsiant pradėti skiepijimą nuo pasiutligės. Neretai naminio gyvūno savininkai ar kiti asmenys pasielgia neapgalvotai ir naminį gyvūną, kuris apkandžiojo, užmigdo ar imasi kitų priemonių. Tuomet nebėra galimybės gyvūno stebėti ir nukentėjusiajam nedelsiant turi būti pradėtas skiepijimas, – teigė pašnekovė.

Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos 5 vakcinos dozės (0, 3, 7, 14 ir 28-ą dieną nuo skiepijimo pradžios), būtina laikytis nustatytų skiepijimo terminų. Deja, nemažai asmenų, neįvertindami ligos pavojingumo, atsisako skiepytis arba patys savavališkai nutraukia paskirtą skiepijimo kursą ir taip rizikuoja savo sveikata.

Gyvūnų pasiutligės vakcina – pavojinga žmogui

2006 m. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai Lietuvoje pradėjus vykdyti laukinių gyvūnų oralinę vakcinaciją, gamtinių pasiutligės židinių ženkliai sumažėjo. 2009 m. ir per 2010 m. pirmąjį pusmetį Šiaulių apskrityje gamtinių pasiutligės židinių nebuvo užregistruota. Laukinių gyvūnų oralinė vakcina išmėtoma taip, kad gyventojai ir naminiai gyvūnai neturėtų sąlyčio su jaukais ir vakcina. Tačiau gali pasitaikyti, kad gyventojai turi kontaktą su laukinių gyvūnų pasiutligės vakcina. Vakcinai (plastikinės aliumininės lizduotės, įdėtos į jauką turiniui) patekus į akis, burną, nosį ar ant pažeistos odos, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Tokiais atvejais žmonės turi būti skiepijami nuo pasiutligės.

Naudinga žinoti!

Siekiant sumažinti nukentėjusiųjų nuo gyvūnų skaičių bei išvengti užsikrėtimo pasiutlige - svarbi ir gyvūnų savininkų, ir nukentėjusiųjų atsakomybė bei sąmoningumas.

– Savo augintinius laiku skiepykite nuo pasiutligės.
– Neerzinkite svetimų šunų, lauke šunis vedžiokite su pavadėliais ir antsnukiais, neglostykite, nešerkite valkataujančių gyvūnų.
– Pamatę keisto elgesio laukinį ar naminį gyvūną, jo nelieskite, apsiginkite lazda ar kitomis priemonėmis, kurias po to reikia sudeginti.
– Jei besigindami užmušėte ar radote kritusį gyvūną, nelieskite jo, skubiai kvieskite veterinarijos specialistus, kurie išveš ištirti gyvūną ir atliks visas reikiamas profilaktines priemones.

– Kuo skubiau vykite į medicinos įstaigą, kurioje medikai apžiūrės žaizdą, jei reikės, skirs reikiamą pasiutligės vakcinacijos kursą.

– Tęskite pradėtą skiepijimo nuo pasiutligės kursą, savavališkai nenutraukite pradėto skiepijimo kurso.